Remigijus RAINYS
Su mobiliuoju telefonu iš dalies susijusi ir visą Panevėžį sukrėtusi "Vyturio" vidurinės mokyklos moksleivės žmogžudystė, mat iš savo penkiolikametės draugės "pasiskolinęs" Telefoną, septyniolikametis Marius Razma neskubėjo jo grąžinti, o šaltakraujiškai kažkam pardavė. Tokios patirties jaunuolis jau turėjo, nes anksčiau jau buvo teistas už mobiliųjų telefonų vagystes, o šiemet kartą buvo atvestas pas nepilnamečių reikalų specialistes, nes pasirodė neblaivus viešoje vietoje. Tad kai jo draugė Jovita (vardas pakeistas) reikalaudama savo turto pagrasino kreiptis į policiją, Marius sumojo, kad tai jam gali blogai baigtis, ir nusprendė pagąsdinti, kad ši atsisakytų savo ketinimo. Savo sumanymą vaikinas išdėstė metais jaunesniam bičiuliui Valdui Fetingiui, su kuriuo draugavo jau maždaug penkerius metus. Oficialiai Valdas turėjo mokytis "Gabijos" pagrindinėje mokykloje, tačiau ten jau senokai nebuvo pasirodęs ir mokyklos vadovai net nelaikė jo savo moksleiviu.
Sutarė susitikti prie "Hansabanko"
Baigiantis pamokoms Marius iš taksofono paskambino Jovitai ir pasiūlė susitikti miesto centre prie "Hansabanko" bankomato, kur esą jis ir atiduosiąs tą nelemtąjį telefoną. Apsidžiaugusi penkiolikametė į susitikimo vietą ją palydėti paprašė klasės draugę Agnę G. "Kavalieriai" jas pasitiko gerokai įkaušę, nes miesto centre esančioje Senvagėje jau buvo išgėrę po dešimt butelių alaus. Vėliau Valdas teigė, kad alaus nupirko Marius, kuriam pagal jo amžių alkoholio neturėtų parduoti joks pardavėjas. Marius Jovitai paaiškino, kad jos telefoną paliko Valdo Namuose, ir pasiūlė visiems nuvažiuoti jo pasiimti. Mergina su Mariumi jau buvo išdraugavusi beveik dvejus metus, todėl nieko blogo neįtarė. Ketvertukas sulipo į 7-ojo maršruto autobusą ir nuvažiavo į miesto pakraštį, kur išlipo prie Stiklo fabriko. Kiek paėję geležinkelio bėgiais visi pasuko į miškelį, mat buvo teigiama, kad Valdas gyvena tuoj už jo.
Gąsdintojai "persistengė"
Jau gerokai vėliau įtariamuoju tapęs Valdas prisipažino, jog įėję giliau į miškelį jie pradėjo merginas gąsdinti, kad jos nesiskųstų policijai. Marius bendravo su Jovita, o Valdas pasivedė Agnę kokius šešis metrus į šoną. Nepilnametis tikino nežinąs, kas jam užėjo, tačiau greičiausiai veikiamas alkoholio kelis kartus sudavė savo aukai, o po to privertė ją santykiauti orališkai. Mergina neprašė pasigailėti, tik šaukė, todėl įsiutęs šešiolikametis ją daužė pagaliais, spardė kojomis ir net šokinėjo ant nelaimėlės galvos. Valdas Fetingis tikino iš savo vietos neįžiūrėjęs, ką jo bičiulis darė Jovitai, tačiau, atrodo, jis taip pat merginai sudavė per veidą. Pirminiais duomenimis, Jovita taip pat buvo išžaginta. Kai nepilnamečiai atsitokėjo, Agnė jau buvo negyva. Antrosios merginos vaikinai nužudyti neišdrįso, tačiau nusprendė paversti ją savo bendrininke, liepdami apmesti nužudytosios kūną šakomis ir užversti lapais, po to prigrasino niekam apie tai neprasitarti, antraip grasino, kad "iškas ją iš po žemių ir užvers". Valdas iš savo aukos Agnės rūbų ištraukė mobilųjį telefoną ir padavė Mariui. Grįždamas į miestą egzekutorius upelyje nusiplovė kruvinas rankas. Marius Agnės mobilųjį telefoną siūlė tiesiog praeiviams gatvėje ir pagaliau pardavė už 40 litų.
Ieškota visą naktį
O tuo metu Agnės tėvai, nesulaukę paprastai niekada iš mokyklos nevėluojančios dukros, bandė jai prisiskambinti, tačiau pradžioje dukros mobiliuoju telefonu niekas neatsiliepė, o vėliau aparatas buvo išjungtas. Nujausdami nelaimę, Agnės tėvai, beje, pedagogai, ėmė klausinėti dukros klasės draugų ir sužinojo, kad abi mergaitės turėjo susitikti su kažkokiais vaikinais. Atsirado ir mačiusiųjų miesto centre vaikštinėjantį ketvertuką. Nuskubėję prie Jovitos namų abu tėvai sutiko ją išlipančią iš autobuso ir tuoj pat išgirdo, kad Agnė nebegyva. "Agnė nebegyva po lapais", - kartojo šoko ištikta Jovita.
Policijos pareigūnai tuoj pat pradėjo paieškas vildamiesi, kad nelaimingajai dar bus galima kuo padėti, tačiau į įvykio vietą nuvežta Jovita tamsoje nesugebėjo susiorientuoti ir parodė ne į tą pusę. Agnės ieškojo ir artimieji, ir pagal pavojaus signalą pakelti kariai. Nužudytosios kūnas aptiktas tik kitą dieną, kai pareigūnai jau buvo paskelbę apie įtariamųjų paiešką ir jų vardus bei pavardes.
Bandė išvažiuoti iš miesto
Mariaus, su tėvais ir dviem broliais gyvenančio Bernatonių kaime, namuose rasti nepavyko - vaikinas ten nepasirodė nei vakare, nei naktį. Valdas buvo parsiradęs į tėvų namus - į vienkiemį Klevečkynės kaime, tačiau sugebėjo pasislėpti nuo ten jį bandžiusių užklupti pareigūnų. Vėliau vaikinas užsuko pas Panevėžyje gyvenančią seserį, kuri jau žinojo, kad brolis ieškomas, ir bandė jį įkalbėti pasiduoti pačiam. Tačiau Valdas nesutiko ir vėl susitikęs su Mariumi patraukė į mišką. Iš už parduotą Agnės telefoną gautus pinigus abu nusipirko maisto ir atokioje vietelėje miško tankmėje susikūrė laužą. Naktį praleidę snūduriuodami, ryte vaikinai ėmė ieškoti būdų, kaip ištrūkti iš miesto. Po keliolika valandų trukusios paieškos policijai pagaliau pavyko sulaikyti įtariamuosius, kai Mariaus bičiuliai bandė juos išvežti iš Panevėžio. Kniaudiškių gatvėje pareigūnai blokavo jau anksčiau stebėtą automobilį "Audi", prie kurio vairo sėdėjo Kauno technologijos universiteto neakivaizdinio skyriaus studentas. Be jo ir įtariamųjų, automobilyje buvo dar du vaikinai, kurie po apklausos paleisti. Studentui pateikti įtarimai bandymu nuslėpti nusikaltimą, o Marių ir Valdą teismas leido suimti dviem mėnesiams, nors Valdas prisipažino Agnę žudęs vienas. Kokie įtarimai bus pateikti jo bičiuliui, paaiškės artimiausiu metu. Jei pasitvirtins, kad išžaginta buvo ir Jovita "gąsdinimai" brangiai kainuos ir Mariui.
Kiti laikai - kiti papročiai
Šioje istorijoje niekuo dėta auka, "Vyturio" vidurinės mokyklos devintokė Agnė, beje, klasėje garsėjusi kaip pavyzdingo elgesio ir gerai besimokanti mokinė, jau palaidota Vėlinių dieną. Jovita draugės laidotuvėse nedalyvavo, veikiausiai nebesusitiks ir su savo klasės draugais, nes toliau mokysis tikriausiai jau kitoje mokykloje. Abu įtariamieji tolesnio savo likimo laukia areštinėje. Už tyčinį nužudymą Baudžiamasis kodeksas nepilnamečiams numato iki dešimties metų laisvės atėmimą, tačiau veltui naivuoliai tikisi, kad pagal kalinių papročius žagintojų, jei teismas pripažins juos kaltais, laukia nepavydėtinas "gaidžių" gyvenimas įkalinimo įstaigoje. Kalinių "garbės kodekso" jau senokai nebesilaikoma ir dabar pataisos namuose teisus tas, kuris susiranda įtakingų bičiulių ar turi kietus kumščius. Nepilnamečiai kuo toliau, tuo labiau žiaurėja ir vis mažiau paiso moralės ar etikos normų.
Veikiausiai ne vieno stambiųjų šalies miestų nepilnamečių reikalais besirūpinantis policijos pareigūnas, paklaustas apie savo globotinių dažniausiai atliekamus nusikaltimus, atsakys taip pat, kaip Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresnioji specialistė Aida Ilgutienė, pabrėžusi, kad jų aptarnaujamoje teritorijoje nepilnamečių nusikalstamumas nuolat auga ir pagrindinė to priežastis - šios kategorijos asmenų nebaudžiamumas. Mūsų įstatymai yra pernelyg humaniški nepilnamečiams ir todėl visas pareigūnų poveikis prasižengėliams baigiasi eiliniu pagraudenimu ar pagrūmojimu pirštu. Nedaug kuo gali padėti ir mokykla, nes lygiai taip pat kaip tėvų, nusikalsti linkę nepilnamečiai neklauso ir mokytojų, o šie dažnai linkę jų nekliudyti, bijodami prarasti autoritetą tarp dar mokyklą lankančių vaikų. Perdėta nepilnamečių prasižengėlių ir net nusikaltėlių globa, kai įstatymu net draudžiama skelbti jų vardus, pavardes ar kitus juos identifikuoti leidžiančius duomenis, ne tiek neva saugo jų psichiką, kiek suteikia jiems visiško nebaudžiamumo pojūtį. Prasižengęs vaikinas pasijunta tarsi pakylėtas virš savo bendraamžių ir vis dažniau iš jų tyčiojasi, nors tik viešumas ir visuotinis pasmerkimas galėtų jį sudrausminti. Nepilnamečiai nusikaltėliai visiškai abejingai stoja prieš teismą žinodami, kad realią laisvės atėmimo bausmę gaus tik išimtiniu atveju, bet ir tada jam paskirtas laisvės atėmimo terminas bus visokeriopai trumpinamas. Tai puikiai iliustruoja Panevėžio 1-ojo policijos komisariato veiklos statistika: iš 169 šiemet teismui perduotų nepilnamečių įtariamųjų realios bausmės susilaukė tik 3 ar 4. Dar daugiau, po trumpos "viešnagės" sugrįžęs iš Kauno nepilnamečių pataisos namų, toks vaikinas įgis neabejotiną autoritetą tarp to dar nepatyrusių bendraamžių. Šiemet jau užregistruotas atvejis, kai už plėšimą bausmę atlikęs nepilnametis tuoj pat nusikalto vėl.
