Padėti į vietą (4)
Šiame numeryje tęsiame pasakojimą apie kitus V. Januškevičiaus ir jo sėbrų nusikaltimus. Aukas jie rinkdavosi nežiūrėdami, ar tai paprasti žmonės, ar kokios nors kitos nusikalstamos grupuotės autoritetai. Svarbu tik kad jie turėtų pinigų. Dėl jų bandotai buvo pasirengę viskam: šaudyti, mušti, smaugti ar kitaip susidoroti su aukomis. Šiandien galime drąsiai teigti: krauju aplaistyti pinigai laimės neatnešė.
Sprogdino du kartus
Už vieno didžiausių "Ekspres" bankų akcininkų Rimanto Grainio nužudymą banditams buvo pažadėta 10 000 JAV dolerių. Pusę šios sumos V. Januškevičius gavo iš anksto. Likusi dalis turėjo būti atiduota po Rimanto mirties. Kurį laiką sekęs bankininką, "kileris" sužinojo, jog jo kontora yra Vilniaus gatvėje. Kadangi ten paprastai būna daug žmonių, Rimantą nušauti V. Januškevičius nesiryžo, todėl nutarė susprogdinti jo automobilį ir drauge jį patį. Pirmą kartą sumanymas nepavyko, tačiau jau antrą kartą netoli "Rigondos" parduotuvės viduryje baltos dienos pro šalį skubėję praeiviai buvo apkurtinti griausmingo sprogimo. Sprogimas visiškai sudraskė aukos kūną, o šalia sėdėjusi jo žmona patyrė tik šoką ir nenukentėjo.
Nuo 1992 metų "Vilniaus brigada" ėmė kontroliuoti "Sportininkų", "Malyšų", "Ogurecų" ir kitas stiprias nusikalstamas grupuotes. Jos privalėjo mokėti 10 procentų nusikalstamu būdu gautų pajamų, vadinamąsias 10 kapeikų. 1996 metais tarp šių gaujų santykiai dar labiau paaštrėjo. Kai iš "Zeliono" grupuotės nutarė pasitraukti itin didelį autoritetą nusikaltėlių pasaulyje turėjęs Jurijus Kriukovas-Kriukas (tada jam buvo 39 metai), buvo nuspręsta ir jį "padėti į vietą".
Pirmą kartą prabangaus J. Kriuko automobilio susprogdinti nepavyko. Antrą kartą sprogmuo nukrito netoli Kriuko namų Dzūkų gatvėje ir sužalojo gretimame name gyvenančius du mažamečius vaikus. Tačiau trečias kartas nemelavo. 1996 metų rugsėjo 19 dieną netoli stoties, prie "Gintaro" viešbučio, sprogo jo vairuojamas automobilis. Kriukas buvo labai sunkiai sužalotas, nuvežtas į Šv. Jokūbo ligoninę ir operuojamas penketą valandų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka jis liko gyvas, o po kiek laiko nuteistas kartu su kitais "Zelionų" grupuotės nariais. Į laisvę jis turėtų išeiti 2012-ųjų rudenį. Po 7-12 metų bus kalinami dar penki gaujos nariai.
Užčiuoptas siūlo galas
1997-aisiais V. Januškevičius į savo gaują priėmė gerai Rusijos nusikaltėlių pasaulyje žinomą Valerijų Kovalčiuką, kuris gaujai pasiūlė pabandyti grobti turtingus žmones arba jų artimuosius. Buvo užpulti ir nukentėjo parduotuvių, siuvyklų, autotransporto įmonių savininkai ar jų vaikai, daug kitų žmonių.
1998 metų gegužės 7-ąją viename iš sostinės Pašilaičių mikrorajono garažų savame BMW buvo rasti žiauriai nužudyti sutuoktiniai Liudmila (39 m.) ir Vladimiras (38 m.) Burovcevai. Žmogžudystė buvo suplanuota labai kruopščiai: vos sutuoktiniai savo automobiliu įvažiavo į garažą, juos pasitiko V. Januškevičius ir iš pistoleto su duslintuvu trejetą kartų šovė į Liudmilą ir penketą - į Vladimirą. Abu žuvo vietoje. Nors garažo durys vėliau buvo uždarytos, Vladimiro brolis vis dėlto pro nedidelį plyšelį pastebėjo kulkų suvarpyto automobilio langus ir nedelsdamas iškvietė policiją. Pažinojusieji sutuoktinių šeimą neabejojo, jog Vladimiras - turtingas žmogus. Dar tais laikais, kai "Vilniaus" viešbutis garsėjo kaip "Vilniaus brigados" narių susibūrimo vieta, Vladimiras buvo vienas iš didžiausių šio viešbučio akcininkų, taip pat oficialiai dirbo "Transalfos" krovinių gabenimo bendrovėje Transporto skyriaus viršininku. Netrukus pareigūnams pavyko sužinoti, jog nužudytasis artimai bendravo su vilniečiu Genadijumi Čepanidze, kuriam buvo paskolinęs apie 87 000 Vokietijos markių. G. Čepanidzė Vladimirui už tuos pinigus turėjo nupirkti vilkiką. Deja, pasirodė, jog pinigai buvo išleisti visai kitiems tikslams, o V. Burovcevas, kiek palaukęs, pradėjo reikalauti skolą atiduoti. Pareigūnai pradėjo vynioti siūlo galą.
Rastas tikras ginklų sandėlis
Tiriant įvairius gaujos nusikaltimus, pareigūnams pavyko aptikti 4 316 įvairių šovinių, daug ginklų, trotilo bei kitų sprogstamųjų medžiagų briketų. Pareigūnai apskaičiavo, kad per visus nužudymus buvo pagrobta 51 000 litų, 150 milijonų Rusijos rublių (beveik 300 000 Lt), 99 500 JAV dolerių. Nuo 1997-ųjų iki 1998-ųjų pagrobtųjų artimieji, norėdami išpirkti savo artimuosius, banditams surinko daugiau nei 102 500 JAV dolerių. Tačiau nė vienoje slėptuvėje pareigūnams nepavyko aptikti nė cento. Beje, pats V. Januškevičius važinėjo savo sena "audine", kruvinai uždirbtais pinigais nesišvaistė ir to neleido daryti savo sėbrams, kad atsitiktinai koks nors teisėtvarkos pareigūnas nesusidomėtų, iš kur vienas ar kitas niekur nedirbantis žmogus staiga taip praturtėjo.
Tarp banditų - ir buvęs policininkas
Gaują sudarė apie trys dešimtys banditų, daugelis iš jų - vilniečiai. Nusikaltėliai buvo įvairaus amžiaus ir įvairiausių profesijų. Kai kurie jų dirbo šlavėjais, kiti platino loterijos bilietus, o štai Ivanas Matulevičius buvo operos dainininkas, Dmitrijus Rybalka už pareigūno vardo diskreditavimą atleistas iš "Aro" rinktinės. Visi gaujos nariai daug sportavo, domėjosi ginklais, sprogmenų montavimu ir konstravimu.
Sunku suvokti, kaip normalios psichikos žmonės galėjo įvykdyti tokias ciniškas ir šaltakraujiškas žmogžudystes, kitus žiaurius nusikaltimus. Beveik visos aukos - beprasmės, o kiek jų artimųjų liko su amžinu gedulu širdyse.
Atpildo valanda ir aplodismentai
2000-ųjų kovo 27-ąją Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, pirmininkaujant teisėjai A. Kartanienei, pradėjo nagrinėti bene didžiausią Lietuvoje žudikų ir plėšikų gaujos bylą. Prieš teismą stojo net 21 teisiamasis. Byloje, kurios medžiaga 55 tomuose, kaltinimą palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras I. Mikelionis bei prokuroras J. Laucius. Bylos nagrinėjimas užtruko daugiau kaip pusantrų metų.
Apygardos teismo nuosprendis buvo toks: garsiausias pastarųjų metų, o gal ir visų laikų, šalies žudikas Valerijus Januškevičius (47 m.) kalėjime turės praleisti visą likusį savo gyvenimą. Kartu su juo iki gyvenimo galo už grotų sėdės ir artimiausias Valerijaus pagalbininkas Vladimiras Rafijenkovas (67 m.). Verslininkas Genadijus Čepanidzė (49 m.) buvo nuteistas kalėti 19 metų, kiti kaltinamieji gavo nuo 5 iki 18 metų nelaisvės. Teismui baigus skaityti nuosprendžius, salėje nuaidėjo plojimai. Plojo 18 metų nuteistas buvęs choro artistas Ivanas Matulevičius (49 m.). Plojimai kėlė kitų šypsenas ir buvo neaišku, ar Ivanas plojo pritardamas nuosprendžiui, ar reikšdamas protestą. Ir dar sykį teisiant V. Januškevičiaus gaują aidėjo plojimai. Šį kartą po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio. Plojo iš kalėjimo paleistų nusikaltėlių giminės.
Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų ir prokuratūros skundus, paskelbė naują nuosprendį. Kai kurios nuteistųjų veikos buvo perkvalifikuotos, kai kurie dėl vieno kito epizodo buvo išteisinti, tad dar pritaikius amnestiją ir suskaičiavus išbūtus kalėjime mėnesius Markas Livšicas, Aleksandras Valdaicevas ir Andrejus Kuksa buvo paleisti. Ketveriais metais bausmė sutrumpinta ir G. Čepanidzei.
Atgarsiai vis dar girdėti
Išsklaidžius "Vilniaus brigadą", už grotų susodinus V. Januškevičiaus banditus, nusikaltimų sostinėje gal kiek ir sumažėjo, bet neilgam. Šventa vieta tuščia nebūna. Likę "brigadiniai" tapo verslininkas ir dalyvavo privatizuojant ne vieną objektą. Ypač jaučiasi buvusiųjų iš "Vilniaus brigados" rankos valdant žemės sklypus. Prestižiniai sklypai dabar ne tik brangiai kainuoja, bet ir nuolat brangsta. Dėl sklypų postus paliko jau ne vienas valdininkas, tačiau žemė likusi privatizuotojų rankose.
Automobilių vagystės, vagystės iš butų, narkotikų platinimas - tai lietuviška (ir ne tik) realybė. Vieni nusikaltėliai sugaunami, kiti ateina į jų vietą. Ateina nepagalvodami, kad ir jie anksčiau ar vėliau paklius į teisėsaugininkų gretas. Arba kris nuo tokių pačių kaip jie rankos.
Paskutinis pavyzdys: Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį "Vilniaus brigados" nariams už savo draugo ir gaujos nario Eugenijaus Svirnelio nužudymą. Olegas Mikulevičius nuteistas 10, Viačeslavas Zaboronokas - 5, Rimantas Razma - 6, Arvydas Maliauskas - 7 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Iš viso buvo teisiama 11 "brigadinių" ir jiems talkinusiųjų.
Sumanymas "padėti į vietą" E. Svirnelį kilo 1997-aisiais. Žmogžudystę turėjo suorganizuoti dabar su policija bendradarbiaujantis V. Akmanavičius. Už 10 000 dolerių nužudyti apsiėmė R. Razma, jis gavo ir avansą. Bet R. Razma per tarpininkus surado kitą vykdytoją - Gintarą Baryną. Šis gavo 3 000 dolerių ir bandė susprogdinti E. Svirnelio automobilį, bet suklydo. Buvo sužeisti visai kiti žmonės. G. Barynas vėliau irgi sutiko bendradarbiauti su policija ir šioje byloje buvo liudytojas, o E. Svirnelis vėliau vis tiek buvo nunuodytas.
