Teisybė kol kas pralaimi (1)
Žemaitijos mafijos istorija geriausiai buvo žinoma mūsų dabar jau mirusiam korespondentui Albertui Oniūnui. Albertas ne sykį rašė apie Klaipėdos, Plungės, Telšių, Tauragės ir kitų miestų bei rajonų organizuotų banditų gaujas, jose turėjo savų informatorių. Redakcijos vairuotojai ir dabar dar atsimena, kaip važiuodavo į atokiausius kampelius susitikti su gaujų nariais. Automobilis visada būdavo atsuktas į kelią, variklis užvestas, kad kiekvieną minutę būtų galima pabėgti. Buvo grasinimų nušauti ir susprogdinti, su ne vienu teko ir bylinėtis, teisme įrodyti savo tiesą. Tarp tokių - ir dabar Šiaulių apygardos teisme teisiamas Vincas Šilys.
Kalčiausi - žurnalistai
Praėjusių metų vasario mėnesį prasidėjęs "Šilinių" grupuotės teismas niekaip nepasibaigia. Jau apklausta arti šimto liudytojų ir nukentėjusiųjų, tačiau bent dešimties nepavyksta surasti ir atvesti į teismą. Gaujos nariai, per parengtinį tardymą pasakoję apie nusikalstamus darbelius, teisme beveik viską neigia. Pats V. Šilys per vieną teismo posėdį sakė, kad didžiausią įtaką policijai ir teismui padarė spauda, nuolat apie jį rašydama ir jam priskirdama nepadarytus nusikaltimus. O pareigūnai prieš jį parodymus parengtinio tardymo metu davusius gaujos narius privertė kalbėti taip, kaip jiems buvo naudingiau. Už pažadėtą laisvę jiems buvo liepta liudyti prieš gaujos lyderiu vadinamą teisiamąjį.
Kaip teigiama kaltinamojoje išvadoje, devynių klasių išsilavinimą turintis V. Šilys gaują subūrė 1990 metais. Gaujos žygiai aprašyti 21 bylos tome. V. Šilio gaujos nariai, kartu su pačiu vadeiva priešakyje, kaltinami netikrų pinigų, amfetamino gamyba, reketu, nusikalstamos gaujos organizavimu. Kaltinimai pareikšti Vincui Šiliui (37 m.), Valdui Butkevičiui (41 m.), Gintarui Račkauskui (Blinda, 30 m.), Albertui Skulskiui (Gyvis, 41 m.), Vaidotui Račiui (36 m.), Raimondui Laukiui (30 m.), Egidijui Ivoškui (25 m.), Dariui Vaukui (25 m.), Imantui Šakaliui (25 m.), Vladui Šimkui (28 m.), Vytautui Jonaičiui (35 m.). Dar keli įtariamieji yra pasislėpę ir ieškomi.
Pirminis kapitalas - iš aukso
Vincas Šilys augo neturtingoje šeimoje. Tėvas gėrė, o motinai vienai teko išlaikyti penkis vaikus. Todėl Vincas nuo vaikystės gerai žinojo, kas yra beviltiškas skurdas. Atitarnavęs kariuomenėje V. Šilys įsidarbino kroviku didžiausioje tuometinėje Telšių įmonėje "Mastis", tuo pat metu aktyviai sportavo. Vėliau žaisdamas kortomis šiek tiek praturtėjo ir pamažu įgijo autoritetą nusikalstamame pasaulyje. Manoma, kad pradinį kapitalą V. Šilys susikrovė ir kartu sukūrė savo gaujos branduolį apie 1990 - 1992 metus. Buvo reketuojami apsukrūs verslininkai, vieni pirmųjų Lietuvoje supratę, kad galima prasigyventi nuo radiodetalių specialia technologija nuiminėjant auksą. Originaliu būdu gautas auksas buvo skaičiuojamas dešimtimis kilogramų. Manoma, kad labiausiai iš šio biznio praturtėjo būtent V. Šilys.
Konkurentai
O kiek anksčiau, tada, kai dar žodis "reketas" mums buvo nežinomas, Telšiuose žinomiausias žmogus buvo Bronius Jonikas. Tas populiarumas buvo gana abejotinas: Bronius, buvęs boksininkas, nevengdavo susimušti restorane ar šokiuose. Laikui bėgant jis po truputį turtėjo, pagrindiniu pajamų šaltiniu tapo bokštų bei kitų aukštų statinių dažymas ir remontas įvairiuose Rusijos miestuose. Uždarbiai buvo dideli, o pagrindinė pelno dalis atitekdavo darbų organizatoriui B. Jonikui. Jo automobilyje besimėtantys pakeliai šimtinių daug kam darė įspūdį.
Artėjant 1990-iesiems Telšių nusikaltėlių pasaulyje ėmė ryškėti Arūnas Šileikis. Jo vadovaujama gauja specializavosi vogti automobilius. Nusikaltimai buvo kruopščiai paruošiami ir suplanuojami. Vienas iš vagių, nuvairavęs automobilį Telšiuose, Rainių miške jį perduodavo kitam gaujos nariui ir gavęs pinigus grįždavo atgal. O automobilis per Kauną keliaudavo į Lenkiją ir kitur.
Policija neturėjo jokių įrodymų prieš A. Šileikį ir jo grupę, todėl pastaroji galėjo veikti nebaudžiama. Tačiau konkurentais "šiliniai" buvo labai nepatenkinti, tuo labiau kad Arūnas nepripažino naujųjų autoritetų. 1992-ųjų vasario mėnesį į A. Šileikį buvo pasikėsinta. Prie žigulių, kuriuose sėdėjo Telšių autoritetas, priėjo vyrukas su kauke ir du kartus per stiklą šovė į vidų. Vėliau, pabėgęs toliau, dar švystelėjo mašinos pusėn granatą, bet A. Šileikis liko gyvas. Tačiau neilgam. Tais pačiais metais, liepos 8-ąją, į A. Šileikį žudikas paleido 8 "Makarovo" kulkas. Buvo duomenų, kad tai padarė "Šiliniams" priskiriamas Ričardas Jomantas, kuris irgi tapo neparankus lyderiams ir 1993 metais buvo nušautas restorane.
"Germante" tuo metu linksminosi daugelis V. Šilio grupuotės narių. Staiga, kai visi šoko ir prie stalelio buvo pasilikęs susimąstęs vienas R. Jomantas, per lango stiklą sutratėjo automato šūvių serija. Sunkiai sužeistas Ričardas buvo nuvežtas į ligoninę, bet po kelių dienų mirė.
Iš karto po šūvių kažkuris sušunka, kad tai - Joniko darbas. Tą patį vakarą į B. Joniko butą įmetamos dvi granatos. Laimei, žmonių viduje tuo metu nebuvo. Kitą kartą į B. Joniką pasikėsinta po mėnesio: B. Jonikas bei jo pasamdytas Jančiauskas važiavo automobiliu ir užsidegus raudonai šviesai sustojo prieš šviesoforą,. Prie mašinos privažiavo "JAWA", už motociklo vairuotojo sėdėjęs automatininkas ėmė švinu "laistyti" automobilį. Jančiauskas žuvo vietoje, o B. Jonikas buvo sunkiai sužalotas.
Vėliau mūsų korespondentas A. Oniūnas surado B. Joniką atkampiame vienkiemyje netoli valstybinės sienos su Latvija (Skuodo r.). "Su Vinco Šilio gauja kovoju jau seniai, - pasakojo B. Jonikas. - Man gresia mirtinas pavojus. Taip, aš buvau policijos informatorius, teikiau žinių apie V. Šilio gaują. Tikėjausi, kad gauja bus likviduota. Deja, deja... Šilys klesti, o aš laukiu kulkos, jaučiuosi kaip medžiojamas žvėris".
Nebuvo ramus ir paties V. Šilio gyvenimas. Vieną kartą jam buvo peršauta koja, kitą kartą jo laukė automatu ginkluotas samdytas žudikas, tačiau pamatęs, kad automobilyje kartu su V. Šiliu sėdi dar trys vyrai, sutriko ir nepradėjo šaudyti. V. Šilys žinojo, kas kėsinasi į jo gyvybę, ir tikriausiai atkeršijo. Su pagrindinės miesto grupuotės veikla siejama per 10 nužudymų, tačiau nė vienas jų iki šiol nėra išaiškintas ir beveik nebėra vilčių, kad tai kada nors įvyks.
Antrankiai ant Šilio rankų
Tais metais nusikaltėliai Telšiuose darė ką tik norėjo, o policija buvo tapusi pajuokos objektu. Tuometinis komisariato vadovas prasigėrė, o kriminalistų vadas laikėsi taktikos - nusikaltėliai teišsišaudo, bus mažiau darbo. Daugelis prisimenančiųjų tuos metus mano, kad Kriminalinė policija buvo tiesiog parsidavusi ir prieš nusikaltėlius nebuvo imamasi absoliučiai jokių veiksmų. Tiesa, 1995-ųjų birželio 8-osios rytą buvo sulaikytas V. Šilys. Septintą valandą ryto jo namą apsupo kaukėti "Aro" vyrai. V. Šilys tuo metu miegojo ir dar nespėjęs gerai susigaudyti, kas vyksta, buvo paguldytas žemyn veidu ant grindų. Bene pirmą kartą gyvenime jo rankos pajuto antrankių plieno vėsą. Tačiau sulaikytasis greitai susiorientavo ir šūktelėjo žmonai: "Žiūrėk, kad nepakištų ginklo!" Per kratą name nei ginklų, nei sprogmenų rasta nebuvo. Prevencine tvarka V. Šilys buvo suimtas 60 parų, matyt, tikėtasi surinkti įrodymų baudžiamajai bylai, tačiau nieko įrodyti nepavyko ir V. Šilys buvo išleistas. O turėta operatyvinės informacijos, kad "šiliniai" dalyvauja ginklų prekybos biznyje.
Buvo nustatyta netgi sodyba prie Platelių ežero, kur turėjo būti užkasti pistoletai ir granatos. Tačiau iš policijos nutekėjus informacijai, toje sodyboje nieko rasti nepavyko. Po metų VRM pareigūnai, padedami "Aro" vyrų, įvykdė operaciją, per kurią Telšių rajono Pamerkės kaime, nuošalioje sodyboje, buvo surasti trys automatai, trys pistoletai ir keli tūkstančiai šovinių.
Operatyviniais duomenimis, 1994-ųjų rudenį Telšių grupuotė kelis kartus buvo gavusi ginklų siuntas iš JAV. Konteineriai su baldais laivu keliaudavo į Rygą, o iš ten - į Telšius, į vieną iš prekybinės bazės nuomojamų sandėlių. Vėlų vakarą į tą sandėlį suvažiuodavo patikimi žmonės, kurie iš konteineriuose esančių baldų dėžes su ginklais susikraudavo į savo automobilius. Iš dalies ši informacija pasitvirtino, kai JAV Federalinio tyrimų biuro agentai Čikagoje susekė ir likvidavo firmą, prekiavusią ginklais. Tada ėmė ryškėti V. Šilio ryšiai su šia firma, bet iki galo neišryškėjo. Pats V. Šilys teigė, kad JAV lankėsi 8 kartus, nes ten gyvena jo žmonos dėdė.
Kaltųjų kaip ir nėra
1996 - 1997 metais padėtį Telšiuose bandė pakeisti Generalinė prokuratūra. Tuo metu aktyviai buvo bandoma išsiaiškinti Rolando Pociaus žudikus. Jo lavonas buvo surastas miške tarp Žarėnų ir Varnių.
R. Pocius samdydavo darbininkų brigadas darbui Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat prekiavo gyvačių nuodais, kuriuos gaudavo iš Vidurinės Azijos. 1992 metų balandžio 19 dieną. R. Pocius buvo iškviestas į susitikimą biznio reikalais ir dingo. Buvo išsiaiškinta, kad susitikti kvietė Leonas Jonušas (Zenius). Sulaikytas jis tai neigė, o išleistas iš policijos dingo iš Lietuvos. Pasislėpė Vidurinėje Azijoje, ten vedė ir kurį laiką gyveno. 1995-aisiais sugrįžo į Lietuvą. Sulaikomas bandė bėgti nuo policijos, šoko iš antrojo aukšto ir susilaužė koją. Tardomas Zenius nurodė mišką Šiaulių rajone, kur jie paliko nužudytojo automobilį. Iš tikrųjų 1992-aisiais šioje vietoje automobilis buvo surastas. Po to Z. Jonušas parodė ir vietą, kur užkastas verslininkas. Įdomi detalė: šalia duobės, kurioje rastas R. Pociaus lavonas, rasti dar dviejų šviežiai kastų duobių pėdsakai (2-5 metrų atstumu). Sunku būtų patikėti, kad kas nors šiaip sau kasinėtų tokioje "įdomioje" vietoje. Viena iš versijų, kad "šiliniai", sužinoję apie Zeniaus suėmimą, numatė, kad jis "skils", ir nusprendė R. Pociaus lavoną perkelti kitur. Tik nesurado.
Tiriant šią bylą buvo suimtas vienas iš pagrindinių "šilinių" - Gintaras Račkauskas (Blinda), tačiau teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių Blindos kaltės įrodymų ir jis buvo išteisintas.
O Telšiuose žmonės buvo žudomi ir toliau. 1996-ųjų, lapkričio 19-osios pavakary savo namų Žemaitės gatvėje kieme trimis šūviais buvo nušautas Antanas Naglis (35 m.). Gimęs ir augęs Telšiuose, 1980-aisiais jis buvo nuteistas už valstybinio turto vagystę dvejiems metams "laisvųjų statybų". Dar neatlikęs bausmės su dviem draugais girtas užmušė žmogų. Aukščiausiasis Teismas A. Nagliui skyrė 15 metų, kuriuos jis atsėdėjo nuo skambučio iki skambučio. Išėjęs laisvėn susirado sugyventinę, įsigijo vieno kambario butą. Neilgai trukus policija gavo žinių, kad A. Naglis vartoja narkotikus. Žinant, kad jis bendradarbiavo su nusikalstamo pasaulio įžymybėmis, jį buvo galima įtarti prekiaujant narkotikais, tačiau per kratas nieko nerasta. Turėta duomenų, kad jis reketavo, išmušinėdavo skolas, netgi turėjo planų išplėsti veiklą. Matyt, tai ne visiems patiko.
Kitame numeryje: gaujos čiulptuvai vis tiek pasiekė B. Joniką, o vykstant teismams pasiekia liudytojus. Net ir tuos, kurie izoliatoriuje.
"Akistatos" inf.
