Albertas ONIŪNAS
Bene svarbiausias Lietuvos civilinės aviacijos administracijos padalinys yra Skrydžių operacijų skyrius. Čia dirba prityrę lakūnai instruktoriai, kontroliuojantys visą šalies aviaciją. Tai reiškia, kad tikrina visus pilotus, išduoda jiems licencijas skraidyti, jas pratęsia, taip pat kontroliuoja visų lėktuvų ir sraigtasparnių techninę būklę. Kitaip tariant, kuo geriau dirba aviacijos inspektoriai, tuo mažesnė tokių aviakatastrofų, kaip prieš kelerius metus Platelių ežere, kai žuvo dešimt sraigtasparniu skridusių žmonių, tikimybė.
Superlakūnai
Akivaizdu, kad aviacijos inspektoriai turi būti tinkamo išsilavinimo, techninio parengimo lygio - ne žemesnio kaip inspektuojamojo personalo. To reikalauja Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva. Kitaip tariant, inspektorius, kontroliuojantis, tarkim, didžiuosius keleivinius lėktuvus, turi būti pasirengęs ne prasčiau kaip boingo įgulos vadas. Tai reiškia, kad turėdamas ne mažiau nei 5 000 valandų ore patirtį, inspektorius, nenorėdamas prarasti kvalifikacijos, turi per mėnesį praskraidyti ne mažiau kaip 20 valandų (kaip boingo įgulos vadas). Tik tada jis bus pilnavertis inspektorius, turės moralinę ir juridinę teisę tikrinti kitus lakūnus. Iki šiol taip ir būdavo. Sudaroma sutartis, pagal kurią inspektorius, skraidydamas kaip įgulos vadas nustatytą valandų skaičių, gauna ir atlyginimą. Kitaip, be darbo santykių sutarties, jokia aviacijos bendrovė inspektoriui skraidyti neleis.
Nelegalai?
Neseniai buvo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal šiuos pakeitimus valstybės tarnautojas negali dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu kitose valstybės ar privačiose įmonėse ir gauti už tai atlyginimą. Išimtis - dirbti pedagoginį darbą, rengti teisės aktus. Vadinasi, nuo šiol aviacijos inspektoriai negalės gauti iš aviakompanijų atlyginimo už būtinąsias priskraidymo valandas, o kartu negalės ir skraidyti. Praradę kvalifikaciją inspektoriai negalės ir tikrinti kitų lakūnų - ką gali pamokyti ar patarti metus ar kelerius prie šturvalo nesėdėjęs tikrintojas? Susidaro įstatymų kolizija - norėdamas vykdyti Aviacijos įstatymą, inspektorius privalo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymą, ir atvirkščiai. Apie tai, kad priėmus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus susidarys tokia padėtis, dar praėjusių metų pabaigoje buvo informuotas susisiekimo viceministras Arijus Ramonas. Tačiau pakeitimai vis tiek buvo priimti, nedarant išimčių aviacijos inspektoriams. Dabar šie pareigūnai jaučiasi tarytum kokie nelegalai. Jų nedaug - tik šešetas.
Kas vyksta dabar? Inspektoriai su savo problema palikti vieni - kaip nori, taip sukis. Nenorėdami prarasti kvalifikacijos, inspektoriai toliau skraido. Tariasi su aviakompanijų vadais, skrenda be atlyginimo. Aviakompanijos, leisdamos inspektoriui skristi kaip įgulos vadui, pažeidžia įstatymą, lyg ir daro tam tikrą paslaugą inspektoriui. Tik neaišku, kaip tokią paslaugą ne kartą gavęs inspektorius vėliau galės objektyviai tos kompanijos veiklą patikrinti? Juk už gera atsilyginama geru. Toks paradoksas, kai tikrintojas įstatymų leidėjo dėka tampa priklausomas nuo tikrinamųjų, įmanomas tik Lietuvoje. Panašu, kad Civilinės aviacijos administracijos vadovai patys nežino, ką toliau daryti. Kalbama apie "popierinius" inspektorių skrydžius, kai pareigūnas sėdi kabinete, o popieriuje tuo pat metu - padangėse. Nesunku nuspėti, kad esant tokiems santykiams tarp inspektorių ir aviakompanijų, nukentės skrydžių saugumas. O tai - avarijos, žmonių mirtys.
Sumuštiniai krepšelyje
Aviacijos inspektoriai skriaudžiami ir finansiškai. Štai valstybinės aviakompanijos "Lietuvos avialinijos" skrydžių saugos departamento vadovas gauna 12 000 litų, tuo tarpu jį kontroliuojantis CAA inspektorius - 2 500 litų atlyginimą. Galbūt kaimo žmogui ar bedarbiui CAA inspektoriaus atlyginimas pasirodys fantastiškas, tačiau nereikia pamiršti, kad tokios kvalifikacijos lakūnų Lietuvoje nėra daug.
Vakariečiai aviatoriai, apsilankę CAA Skrydžių operacijų skyriuje, iš nuostabos išpučia akis, kai pamato, kad inspektoriai pietų metu išsitraukia maišelius su sumuštiniais. Jiems tai nesuprantama. Koks šių specialistų atlyginimas, jei negalima sau leisti pietauti oro uosto bare, nors kainos ten ne itin didelės? Jei trumpam užmirštume LAL-o darbuotojų atlyginimus, galėtume manyti, kad valstybė moka aviacijos inspektoriams tiek, kiek gali. Tačiau CAA yra Informacijos skyrius, kurio vadovės atlyginimas yra tūkstančiu litų didesnis nei aviacijos inspektorių. Natūralu, kad inspektoriams nepatinka, kai juos aptarnaujančios bibliotekos darbuotojos gauna tokius pat ar net didesnius pinigus už žavingą šypseną.
DOSAF-o mafija
Kodėl yra taip, kaip yra? Atsakymas galėtų būti toks: CAA pastato nustatytose rūkymo vietose kalbama, kad valdžią įstaigoje prieš kelerius metus paėmė "DOSAAF-o mafija". Kai premjeru tapo Rolandas Paksas, Civilinės aviacijos inspekcijos vadovu buvo J. Mažintas. Geras ir išmanantis apie savo sritį specialistas suklupo - vienam dienraščiui papasakojo apie kosmoso ateivius, kuriuos pats regėjęs. Po tokio akibrokšto ponui J. Mažintui pasiūlyta išeiti iš darbo. Laisvas liko geras krėslas, ir buvęs Vilniaus DOSAF-o aeroklubo viršininkas Rolandas Paksas prisiminė savo aeroklubo laikų pavaduotoją Alvydą Šumską. Taip A. Šumskas tapo aviainspektorių vadovu, ganėtinai liberaliu vadovu. Gerbiamasis Alvydas Šumskas, laikinai einantis CAA direktoriaus pareigas, supranta, kad valdžios keičiasi ir konfliktuoti neverta nė su viena iš jų. Todėl ne itin yra linkęs sureikšminti ir aviacijos inspektorių problemos.
Nagrinėjant bet kokią situaciją, vienas iš pagrindinių klausimų būna: o kam tai naudinga? Taigi kam naudinga, kad Lietuvos aviaciją kontroliuojantys specialistai būtų menkai apmokami ir priversti pažeidinėti įstatymus? Žinoma, aviakompanijoms ir visiems, kas sėda prie svetimų ar nuosavų šturvalų.
