Apylinkės inspektorė chuliganų nebijo
Aurelija Žutautienė
Esame įpratę, kad apylinkių inspektoriais dirba vyrai, nes susidaręs stereotipas, kad chuliganus tramdo jėga - taigi ką čia veiktų gležnutė moteris... Tačiau vis dažniau šalia vyrų stoja ir moterys. Štai vien Panevėžio rajono policijos komisariato nuovadose jau yra keletas moterų, stojusių petys į petį su vyrais palaikyti viešąją tvarką, spręsti įvairius konfliktus.
Specialistai teigia, kad moterys šioje srityje labai sėkmingai susidoroja su užduotimis: jos kruopščiau tvarko dokumentaciją, pareigingesnės, komunikabilesnės, subtilesnės, lengviau randa bendrą kalbą su žmonėmis.
Į Velžio policijos nuovadą Gitana Pelaitienė atėjo, kai gerą dešimtmetį atidirbo rajono komisariate tyrėja. Ji sako, jog kabinetinis darbas tiesiog įgrįso, nusibodo pildyti įvairius dokumentus, pasiilgo bendravimo su žmonėmis.
Velžio seniūnijoje gyvena apie 10 000 gyventojų, ir juos iki šiol aptarnaudavo dviese: G. Pelaitienė ir nuovados viršininkas Aleksandras Narevičius. Tačiau viršininkas birželio pradžioje buvo iškilmingai palydėtas į pensiją, tad dabar Gitanai vienai tenka visas krūvis.
- Dirbam mes visi ranka rankon, ne aš viena, - juokiasi moteris. - Be manęs - dar du kolegos, jie padeda. Tiesa, vienas koją susižalojo, tai dabar gydosi. Jei ko reikia, pasitariam telefonu... Velžio policijos nuovadai dar priklauso Miežiškių ir Raguvos gyvenvietės, tai ten dar per 5000 gyventojų - darbo per akis.
- Triukšmingas jaunimas kelia nerimą?
- Perdaug negaliu skųstis. Kaip ir visur. Jaunimas dažniausiai kliūva, jei per garsiai muziką leidžia, kai susirinkę į būrį triukšmauja - kaimynams ilsėtis neleidžia... Būna, kad pagrindine gatve su vėjeliu praūžia... Važiuojam, kalbam, raminam.
Apskritai pagrindinė bėda, kaip ir kitur - alkoholis. Negertų - žymiai mažiau bėdų būtų. O dabar - geria šeimose ir mušasi. Pliekia savo sutuoktines, po to jos rašo pareiškimus, dievagojasi, kad gyvenime neatleis - tuoj pat skirsis, surinks daiktus ir išmes skriaudiką pro duris. Po dienos, kai nueinam faktų patikslinti, jau, žiūrėk, susitaikę. Arba ateina ir sako: "Pareiškimo nerašysiu, bet jūs ateikit ir pagąsdinkit, kad bijotų". Betgi mes ne kokie baubai, kad gąsdintume, mes tam, kad padėtume žmogui išspręsti jo problemas...
- Ir kaip sekasi?
- Einam, kalbamės su žmonėmis. Turi būti geras psichologas, kad susikalbėtum tiek su vadinamu nukentėjusiuoju, tiek su pažeidėju. Dažnai būna taip, kad žmogui užtenka išsišnekėti, pasidejuoti - jam net patarimo nereikia - ir jau gerai.
Kita didelė problema - skyrybos ir turto dalybos. Kai žmonės nesugeba civilizuotai pasidalinti užgyvento turto, prasideda visokiausi gąsdinimai ir grasinimai, pareiškimų rašymai ir pan. Kartais dėl tokių smulkmenų, kad juokas ima. Bet reikia su žmogumi kalbėti, ieškoti išeities, nes jam gal ta smulkmena yra pati svarbiausia gyvenime.
Pasitaiko ir nesantaikos tarp kaimynų - tai tvora ne vietoje aptverta, tai žemės lopinėlį kaimynas pasiglemžė, tai kaimynų višta daržą iškapstė ir pan. Velžys nemažas, o ir dar plečiasi - pažiūrėkit, kiek naujų namų kyla, o bendruomenė gana kūrybinga, tai vyksta daug renginių. Juose tenka budėti, palaikyti viešąją tvarką. Čia bėdos nėra, tuo labiau kad ir seniūnijos darbuotojai bei Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys pagelbsti.
Bet kituose kaimuose - visko pasitaiko. Va, prieš gerą pusmetį Raguvoje teko chuliganus tramdyti. Net buvo iškelta baudžiamoji byla už pasipriešinimą policijos pareigūnams.
- O kaip tokia, rodos, gležna moteris susitvarko su chuliganais?
- Viena neinu ten, kur galima tikėtis išpuolių. O be to, mums, moterims, kartais lengviau rasti bendrą kalbą su chuliganu.
- "Bobučių" Velžyje yra?
- Lyg ir nėra. Jei ir gaunam kokį signalą, tai nelabai ką randam, nes pardavėjai atsargūs. O kitą vertus, žmonės bijo pranešti apie tuos "taškus": sako, langus dar išdaužys, keršys.
- Turite tokių, kuriems reikia didesnės priežiūros?
- Taip. Tik ne čia, Velžyje, bet tiek Miežiškiuose, tiek Raguvoje yra 8 asmenys, kurie įrašyti į Pataisos inspekcijos sąrašus. Jiems paskirti visokie įpareigojimai, apribojimai, tai mes turime tikrinti, ar tikrai jie nepažeidžia nustatytos tvarkos.
- Ir kaip ?
- Kol kas nepažeidžia. Antraip turėtume rašyti tarnybinį pranešimą ir dokumentus perduoti Pataisos inspekcijai. Galutinį žodį tartų teismas. Juk už įpareigojimų nesilaikymą gresia realus laisvės apribojimas. O kas to nori?
- Netoli ir gimnazija, o paauglystė, kaip žinia, sunkus metas... Bėdų nebūna?
- Visko būna. Štai neseniai vienas vaikas primušė kitą. Abu vaikai tokio amžiaus (iki 16 metų), kai už jų poelgius atsako tėvai. Bylos nekėlė, bet mes turėjome surašyti nukentėjusiojo pareiškimą, apklausti įvykio dalyvius. Kitas paauglys dūrė savo bendraklasiui į ranką. Kadangi jau buvo "pasižymėjęs" kaip chuliganas, buvo išbrauktas iš gimnazistų sąrašų.
- Gyvenate Panevėžyje, viena auginate sūnų...
- Važinėju, kiek čia tų kilometrų - gal kokie 6 ir bus. O su sūnumi, kuriam jau 13, kol kas sutariam. Mano pėdomis sukti neketina. Jis, kaip dabar dauguma vaikų, žada būti kompiuteristu...
- Ačiū už pokalbį ir sėkmės darbe.
