Per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 13 ūmių žarnyno infekcinių ligų protrūkių, per kuriuos medikų pagalbos prireikė net 86 ligoniams. Vaikų ugdymo įstaigose šiais metais nustatyti jau šeši infekcinių žarnyno ligų protrūkiai, sirgo 34 vaikai.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Orinos Ivanauskienės, dažniausia žarnyno užkrečiamųjų ligų priežastis yra į maistą patekę patogeniniai mikroorganizmai, kurie ilgai išlieka gyvybingi, o netinkamai laikomame maiste labai sparčiai dauginasi. Vasaros - rudens periodui (nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio), anot gydytojos, būdingiausi susirgimai yra salmoneliozė ir dizenterija.
Dažnai ligonių padaugėja rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, kuomet nemažai poilsiautojų su atžalomis sugrįžta iš atostogų į miestą ir parsiveža prastos higieninės kultūros ir švaros stokos sukeltas ką tik paminėtas žarnyno infekcines ligas.
Pasak gydytojos Orinos Ivanauskienės, žarnyno funkcijos sutrinka (vemiama, gausiai viduriuojama, karščiuojama, ligonis jaučiasi nusilpęs, nes organizmas praranda daug skysčių) ir nuo antrinio maisto užteršimo. Tai yra kai kokybiški maisto produktai, nesilaikant švaros ir higienos reikalavimų, paliečiami nešvariomis rankomis, kai valgomi geros kokybės, tačiau nenuplauti ar nepakankamai nuplauti vaisiai, daržovės. Juk ne veltui dizenterija dar vadinama nešvarių rankų liga - šios ligos sukėlėjas į organizmą patenka vieninteliu keliu - per burną.
Vakarų šalyse, anot gydytojos, dizenterija kaip liga jau seniai pamiršta. O štai Lietuvoje tokių susirgimų dar pasitaiko nemažai. Kai ligos užkratas kartu su fekalijomis išsiskiria lauk ir patenka ant rankų, užteršia indus, maistą, vandenį, o žmogus nesilaiko švaros, iki dizenterijos - vienas žingsnelis. Kartais dizenterijos sukėlėjo nešiotojas net nežino toks esąs, tačiau kitas asmuo, suvalgęs šio žmogaus apčiupinėtų maisto produktų, vaisių ar daržovių, tikrai susirgs. Yra žinoma, kad dizenterijos sukėlėjai ilgai išlieka gyvybingi: ant salotų išsilaiko 6, ant agurkų - 6-17, ant uogų - 2-6 paras. Vandenyje dizenterijos užkratas išlieka gyvybingas ilgiausiai: vandentiekio vandenyje - iki 27 parų, o šulinyje ar upėje - net iki pusantro mėnesio!
Salmonelioze, anot gydytojos Orinos Ivanauskienės, užsikrečiama per gerai neiškeptą mėsą, žalią paukštieną, kiaušinius ar buitinio kontakto keliu. Kad to išvengtume, turėtume tokiai produkcijai naudoti atskirus indus, lenteles ir, žinoma, gerai plauti rankas.
Salmoneliozę sukelia akimi nematomos salmonelės, kurios, maisto produktuose esant iki 6 laipsnių temperatūrai, išlieka gyvybingos net kelis mėnesius! Šie mikroorganizmai ypač greitai dauginasi skystuose ir drėgnuose produktuose, kai aplinkos temperatūra esti aukštesnė už 20 laipsnių. Pažymėtina tai, kad salmonelės toksinus pradeda gaminti nepakeisdamos nei produkto išvaizdos, nei skonio! Be to, salmonelės labai sparčiai dauginasi. Pavyzdžiui, jei į rytą ruošiamą mišrainę pateko 100 salmonelių, per pietus mišrainėje jų jau bus milijonas!
Kaip išvengti šių ir kitų žarnyno infekcinių ligų?
Pasak gydytojos Orinos Ivanauskienės, visų pirma būtina laikytis asmens higienos taisyklių: pasinaudoję tualetu ir prieš valgį ar maisto gaminimą tekančiu vandeniu nusiplaukite rankas su muilu; reguliariai valykite šaldytuvą (tinka dezinfekuojantis sodos tirpalas, nuriebinantis skystis); turėkite mažiausiai dvi pjaustymo lenteles: žaliai mėsai ir daržovėms; kiaušinius virkite ne trumpiau kaip dešimt minučių.
Nesusigundykite pigesnėmis prekėmis - nepirkite pieno produktų iš nepažįstamų asmenų, prekiaujančių ne tam skirtose vietose, na, o nusipirkę tokį pieną būtinai pasterizuokite (pakaitinkite iki 85 laipsnių); jei einate į turgų, pirkite tik iš tų prekybininkų, kurie turi reikiamą šaldymo įrangą; negerkite nevirinto vandens; maisto produktus saugokite nuo musių, jas naikinkite.
Jei susiruošėte į gamtą, vaisių ir daržovių neplaukite ežero, šaltinio ar nežinomo (neprižiūrimo) šulinio vandeniu, nes jame gali būti ligų sukėlėjų; nevalgykite neplautų vaisių ir daržovių; gamtoje stenkitės išsiversti be greitai gendančių maisto produktų (rūkytos vištienos, virtos dešros, pieno produktų), nes tokį maistą būtina laikyti šaltai; nevalgykite pasenusių ar ilgai šiltai laikytų maisto produktų, taip pat tokių, kurių vartojimo laikas jau pasibaigęs; žalią mėsą, kiaušinius, žemėtas daržoves dėkite į atskirą krepšį, laikykite atskirai nuo jau paruoštų vartoti maisto produktų; grybus apdorokite ne vėliau kaip per dvi valandas nuo jų surinkimo; įsigykite vienkartinių indų, tačiau pakartotinai jų nenaudokite; maistą gamtoje laikykite uždaroje taroje, saugokite nuo vabzdžių, graužikų ir naminių gyvūnėlių.
Nesimaudykite užterštuose vandens telkiniuose.
