Ramutės PEČELIŪNIENĖS ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Nors Lietuvoje dar neužfiksuota nė vieno mirties nuo paukščių gripo atvejo, pastarosiomis dienomis ši tema tapo populiaresnė net ir už Europos milijardų dalybas. Iš tiesų tenka pripažinti, jog kuo arčiau pavasaris, tuo didesnė paukščių gripo epidemijos grėsmė. Mat atšilus orams mūsų šalį pasieks daugybė migruojančių vandens paukščių, kurie gali (o tuo beveik neabejojama) parnešti ir mirtiną virusą, pavojingą ne tik savo gentainiams, bet ir žmonėms. Beje, nuo pirmųjų pranešimų iki dabar visame pasaulyje nuo šio klastingo viruso jau mirė apie 90 žmonių. Ornitologų teigimu, ypač pavojinga situacija mūsų šalyje susiklostys maždaug po pusantro mėnesio. Paukščių gripu Lietuvoje itin susirūpinta, išgirdus, jog vienoje Vokietijai priklausančioje saloje Baltijos jūroje, kur žiemoja nemažai gulbių, rasta net 60 nugaišusių paukščių. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog juos paguldė paukščių gripas. Blogiausia tai, kad tarp žuvusių sparnuočių rasta ir Latvijoje žieduotų gulbių. Vadinasi, visiškai tikėtina, kad ten žiemojo ir iš Lietuvos atskridę karališkieji paukščiai.
Žinios apie kritusius sparnuočius - kasdien
Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Mindaugas Adukauskas neslėpė, jog žmonės labai greitai reaguoja pamatę negyvą paukštį. Pavyzdžiui, vien per keletą praėjusių švenčių dienų tarnyba sulaukė net 11 pranešimų apie rastus negyvus sparnuočius. Panašūs pranešimai kasdien gaunami iš įvairių Lietuvos vietų. Net ir radę kėkštą ar balandį, žmonės puola skambinti maisto bei veterinarijos tarnyboms. Specialistai griežtai įspėja, jog kritusių ar sergančių paukščių jokiu būdu negalima liesti plikomis rankomis (virusu gali būti užkrėstos net jų plunksnos), o apie tai pranešus laukti atitinkamų tarnybų atstovų. Kiekvienas žuvęs sparnuotis vežamas ištirti. Vis dėlto kartais baimė kyla nepagrįstai. Veterinarijos specialistai pripažįsta, jog visiškai nenuostabu, jog po tokių stiprių šalčių, kurie šiemet gerokai pakankino mūsų šalį, gaišta laukiniai paukščiai... Tačiau M. Adukauskas patvirtino, jog nustačius, kad paukštis krito nuo minėto viruso, galutinę išvadą turi pateikti Nacionalinė veterinarijos laboratorija. Kiekvienoje teritorinėje tarnyboje yra įkurti užkrečiamųjų ligų kontrolės centrai. Yra numatytos priemonės bei veiksmų planai, kaip elgtis, ką daryti nustačius paukščių gripo atvejį. Kad tokie procesai vyktų sėkmingai, buvo atlikti specialūs mokymai. Teoriškai visos tarnybos yra pasiruošę, o kaip tai reikėtų padaryti praktiškai - paaiškės tiktai nustačius paukščių gripo atvejį...
Virusas sugadino apetitą
Specialistų teigimu, minėtas virusas plinta gamtoje per laukinius paukščius. Jis aptinkamas sparnuočių (vandens paukščių - gulbių, žąsų, ančių) išskyrose - išmatose, kraujyje, seilėse ir pan. Gripu sergančių paukščių plunksnos būna pašiauštos, jie spiečiasi į būrius, nieko nelesa, sunkiai kvėpuoja ir ašaroja. Taigi, pastebėjus tokius požymius, reikėtų itin susirūpinti ir namuose laikomais sparnuočiais. Daugelis žmonių baiminasi, jog gali šia liga apsikrėsti valgydami paukštieną. Specialistai tokius įtarimus neigia, nes minėtas virusas žūva 70-ies laipsnių temperatūroje. Gerai termiškai apdorotoje paukštienoje (iškeptoje ar išvirtoje) mirtino viruso tikrai nebeliks. Vis dėlto, jeigu įtariama, jog paukštis galėjo būti užsikrėtęs, geriau jo į puodą nekišti. Juk virusu galima apsikrėsti beruošiant gardų patiekalą - paukštį pešant, nukraujinant, valant, smulkinant ir t. t.
Naminiai paukščiai nusipelnė "arešto"
Kad mirtinai pavojingas virusas neatneštų didžiulių nuostolių, pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė nutarimą, draudžiantį gyventojams lauke laikyti tiek naminius paukščius (žąsis, antis, vištas), tiek savo ūkiuose auginamus dekoratyvinius bei vandens paukščius (šiuo metu ypač madinga sodybas, jų aplinką paįvairinti bei papuošti retų, egzotiškų veislių laukiniais paukščiais). Toks draudimas galios tris mėnesius - iki gegužės 20-osios. Manoma, jog per tą laiką baigsis laukinių paukščių migracija ir paukščių gripo epidemijos grėsmė nebus tokia baisi. Tiems, kurie šiam įsakymui nepaklus ir jo nevykdys, gresia bauda iki 5 000 litų arba paukščių konfiskavimas. Kol kas vyriausybė nesvarsto galimybės finansuoti dėl tokio draudimo patiriamus nuostolius, tačiau ar ši nuostata ateityje nepasikeis - dar neaišku.
Didesnį nerimą kelia benamiai šunys
Kaip žmonės reagavo į minėtą draudimą?.. Ogi visiškai ramiai. Tokia išvada piršosi pavažinėjus po keletą Lietuvos rajonų, pasikalbėjus su seniūnijų vadovais bei paprastais kaimo žmonėmis. Štai Eržvilko seniūnijos (Jurbarko rajonas) seniūnas Jonas Aleksiejus pasakojo, jog jau ir anksčiau pasidomėti apie gripo epidemiją į jo kabinetą ateidavo nemažai kaimo žmonių. Dabar, išgirdę apie draudimą savo paukščius išleisti į lauką, jie į tai reagavo visiškai ramiai - esą, "jeigu reikia, tai ir uždarysim, baisi čia bėda..." Žmonės supranta, jog tai daroma jų pačių labui - juk niekas nenori susirgti ir anksčiau laiko atsisveikinti su šiuo pasauliu. Kol kas žmonės nepuola skųstis, jog dėl to patirs nuostolių. Seniūnas pripažino, jog iš tiesų sunku suvokti po keletą vištelių laikančių senučių skundus - esą kuo uždarytus paukščius teks maitinti. Juk vien žole jie gyvi nebus... Kad nekiltų neaiškumų, seniūnijos atstovai organizuoja susitikimus su vietos gyventojais, atsako į klausimus, negaili patarimų. Iš vietos policijos pareigūnų bei žemėtvarkininkų sudaryta komisija, kuri numatė vietas, kur, esant reikalui, bus galima palaidoti kritusius paukščius. J. Aleksiejūno teigimu, jam šiuo metu didesnį nerimą kelia ne gripas, o lakstantys palaidi benamiai šunys. Jie ne tik užpuldinėja žmones, bet yra įvairiausių ligų platintojai. Gaila, kad žmonės, nusprendę atsikratyti savo augintinių, juos tiesiog išmeta lyg nereikalingus daiktus...
Vištelės keliaus į konservus
Virbališkio kaimo (Kauno rajonas) gyventojas Jonas Navaratskas (81 m.) sakė esąs puikiausiai informuotas apie paukščių gripo grėsmę. Garbaus amžiaus senolis prisipažino laikąs tiktai keturias vištas, ir, žinoma, jos uždarytos vištidėje. Dėl to esą nematąs jokių nepatogumų.
Kitos aplankytos šeimininkės - Stasės Dambrauskienės ūkis gerokai didesnis. Ji augina net 10 sparnuočių, tačiau tikino jau šį šeštadienį visoms vištoms nukirsianti galvas. Ar toks sprendimas priimtas dėl ką tik paskelbto įsako apie paukščių laikymo sąlygas? Na, gal ir ne visai dėl to. Mat iš vištų dabar naudos nedaug - jos kiaušinių nededa, o jeigu ir toliau, iki pat vasaros pradžios, bus laikomos uždarytos, negalės nei palesioti žolės, nei palakstyti kieme - tikėtis, jog pradės gausiai dėti kiaušinius, negalima. Tad bus geriau, jeigu visos nukeliaus į konservus... Moteris tikino dėl to nuostolių nepatirsianti ir dejuoti, kaip jau spėjo kai kurie mūsų gyventojai, nenorinti... Beje, ponia Stasė sakė visąlaik perkanti vištų šlauneles iš parduotuvės, tad ir toliau taip darysianti. Jomis šeimininkė mėgsta pagardinti plokštainį arba plovą. Esą parduotuvėje perkama mėsa tikrai yra patikrinta, ir nereikia bijoti, kad ji gali būti apkrėsta pavojingu virusu... Beje, pašnekovės keturių metukų anūkė Greta, išgirdusi, apie ką kalbame, pati įsiterpė į pokalbį, pripažinusi, jog labai mėgsta kiaušinukus. Paskui labai simpatiška mergaitė net sunešė savo žaislus - ančiukus, kurių sakė niekam neatiduosianti. Iš tiesų, šie pūkuoti ančiukai niekad netaps gripo viruso nešėjais...
Labiausiai gaila balandžių
Nors specialistai teigia, jog smulkieji sparnuočiai ligos užkrato neplatina, tačiau didžiulis balandžių mylėtojas, greitai 79-ojo gimtadienio sulauksiantis Alfonsas Kairiūkštis mano kitaip. Beje, rimtą negalią turintis vyriškis (maždaug prieš 10 metų jis nušalo rankas, dėl to buvo amputuoti abiejų plaštakų pirštai) sėdėjo savo namuose apsikrovęs laikraščiais. Daug spaudos skaitantis, per dieną radijo besiklausantis šeimininkas sakė nuo tų žinių apie paukščių gripą "beveik sudurnėjęs" - esą vien apie šią ligą tik ir tegirdi... Jis sakė puikiai suprantąs, ko siekiama uždraudus paukščius išleisti į kiemą, tačiau negalįs suvokti, kaip juos apsaugoti nuo laukinių sparnuočių, tą virusą galinčių atnešti bet kurią minutę. A. Kairiūkščio sodybos kiemas nuolat pilnas laukinių balandžių - šie jaučia, kad čia gyvena dosnus šeimininkas. Palesioti pabarstytų grūdų priskrenda jau ir varnėnų, kitų iš šiltųjų kraštų begrįžtančių sparnuočių. "Kaip nuo jų apsiginti, juk puola po kojom, valgyti prašo," - guodėsi ponas Alfonas. Tačiau jis primena, jog savo augintinius - naminius balandžius laiko specialiuose narveliuose, o patiems silpniausiems net nepagailėjo vietos virtuvėje.
- Baisiausiai pergyvenu, kad tie atskalūnai neapkrėstų mano paukščiukų, - sako A. Kairiūkštis. - Kažkodėl valdžia nepagalvojo, ką daryti su laukiniais paukščiais - juk jų pilna prie fermų, sandėlių... Beje, ir pernai jų daug krisdavo, tačiau niekas netikrino, nesiaiškino, kodėl jie žūva. Tada atrodė normalu, jog paukštis gali sušalti, o dabar - jau ne...
Paukštynai gripo nebijo
Paukščių gripo grėsmė kol kas negąsdina ir didžiųjų paukštynų vadovų. Štai akcinės bendrovės "Kaišiadorių paukštynas" generalinis direktorius Gedas Šmukštys patikino, jog visi darbuotojai jau nelaiko naminių paukščių. Žmonės vertina darbą, kuris daugeliui jų yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl jokių nesusipratimų dėl to nekilo. Paukštyne auginami viščiukai laikomi uždarose patalpose, taigi baimės, jog nuo laukinių paukščių užsikrės virusu, nėra. Beje, paukštyno vadovai pasirengę supirkti ir iš gyventojų naminius paukščius, jeigu šie nuspręs juos išpjauti. Yra numatytos ir kainos. Darbuotojai stengiasi išnaikinti benamius kates ir šunis, kuriuos prie paukštyno atveža ir palieka jų šeimininkai. Panašios nuotaikos sklando ir "Vienio paukštyne". Šios įmonės vyriausioji veterinarijos gydytoja Birutė Vankevičenė patvirtino, jog pusantro milijono viščiukų ir dedeklių auginančiai įmonei realios gripo grėsmės nėra.
Saugokitės aferistų
O dabar - rimčiausias įspėjimas visiems paukščius laikantiems gyventojams. Mat iš Lietuvos kaimų atskrieja žinios, jog nuošalias sodybas jau pradėjo atakuoti "tikrintojais" prisistatę aferistai. Jie žmonėms "skiria" baudas, o šiems nesutikus mokėti, konfiskuoja sparnuočius. Gyventojai tikrai sulauks atitinkamų tarnybų atstovų, kad įsitikintų, jog įsakymo laikomasi. Tad jeigu į jūsų namus atsibels įtartini veterinarai ar "tikrintojais" apsimetę veikėjai - reikėtų paprašyti tai patvirtinančių dokumentų ir jokiu būdu neskubėti atverti vištidės arba piniginės...
