Mantas LIDEIKIS
Geras šeimininkas prastu oru net ir šunį į trobą parsiveda, o ir visais naminiais gyvuliais, rūpinasi tarsi savo šeimos nariais. Juk ūkininkas supranta, kad gerai prižiūrimas gyvulys - tai jo pajamų, pragyvenimo šaltinis. Tuo tarpu kai kurių gyvulių augintojų ūkiuose paskutiniu metu besidedantys įvykiai verčia susimąstyti ne tik apie šių ūkininkų gebėjimą ūkininkauti, bet ir žmoniškumą. Kai kuriuose ūkiuose karvės ir kiaulės "grūdinamos" šalčiu, mėsai auginami veršiai dvesia badu, o arklių kaimenei leidžiama ne tik gyventi visiškoje laisvėje, bet ir trypti kitų ūkininkų pasėlius.
Kaimą puola arkliai
Kupiškio rajone Alizavos seniūnijoje yra toks kelių trobų Zasinyčių kaimas. Tačiau tarp vieno šio kaimo gyventojo ir kitų jau senokai perbėgusi juoda katė. Nors gal geriau tiktų sakyti - arklys. Mat čia ūkininkaujančio arklininko Jono Lukšio augintiniai turi visišką veiksmų laisvę - gali lėkti kur nori, kada nori. Gyventojų žodžiais, panorėję arkliai gali išeiti iš tvarto, panorėję į jį sugrįžti - mat jo durys neuždaromos. Padėtis gal kiek ir pasikeitė, kai tuo pradėjo domėtis atitinkamos tarnybos. Tačiau iki tol žmonėms jau buvo atsibodę bartis su "nesutramdomu" ūkininku ir drebėti dėl savo daržų ir laukų.
Zasinyčių kaime gyvenanti Angelė Medžytė-Krisiūnienė, vos išgirdusi apie J. Lukšio arklius, stveriasi už galvos. Moteriškė pasakoja, jog neprižiūrimi ir palaidi ūkininko arkliai kiekvienais metais jos pačios ūkiui pridaro nemenkos žalos - ištrypia pasėlius, nuėda daržus. Anksčiau ji teigia bandžiusi įvairiausiais būdais kovoti, tačiau dabar vis dažniau nuleidžianti rankas. Moteris sako kreipusis pagalbos į daugelį institucijų, buvo surinkusi parašus iš kaimo gyventojų, tačiau niekur nieko nepešusi.
Nuo J. Lukšos palaidos kaimenės nukentėjo ir kitos šio kaimo gyventojos Irenos Stašienės ūkis. Tačiau moteris sako esanti jau per sena po teismus tampytis, ir dėl to nutarusi nedrausmingam ūkininkui atleisti. Palaida jo arklių banda ištrypė nemažai moteriškės augintų kviečių. Pasak jos, tuomet apie tai sužinojęs J. Lukšys atvyko pasižiūrėti nuostolių ir prašė niekam jokių skundų nerašyti, pažadėjo apmokėti. Betgi I. Stašienė sako, jog pinigų jai nereikia, derlius esą daug reikalingesnis buvo. Tačiau ir tų žadėtų pinigų ji negavo, mat pati atsisakė. Negi imsi iš kaimyno? Nors kai aptiko laukus, arklių ištryptus, nežmoniškai supykusi buvo.
Panašiai kaip ir abi moterys kalba ir likę kaimo gyventojai. Vieni linkę kaimyną teisti griežčiau, kiti tikina su juo sutariantys. Tačiau nė vienas gerai nežino, kuriems galams visgi ūkininkas J. Lukšys augina tuos arklius. Žmonės tvirtina, jog jie visiškai neprižiūrimi, augintojas nesirūpina nė jų šėrimu ar girdymu. Tvartas, kuriame gyvena gyvuliai - senos buvusio kolūkio arklidės. Jo durys paprasčiausiai paliktos atviros ir 11 arklių banda kada panorėjusi ištrūksta į laisvę.
Pasak I. Stašienės, tokių beveik sulaukėjusių arklių niekas nė dovanai neimtų, ką jau ten kalbėti apie jų pardavimą. Jie juk visai nemokyti, neauklėti.
Laksto neišbadėję
Pasidomėti, kaip ten yra su tais jo arkliais, užsukame ir į paties J. Lukšio namus. Išgirdęs, apie ką bus kalbama, vyriškis numoja ranka ir tikina, jog visa ta istorija apie jo arklius - paprasčiausiai kaimo žmonių išpūstas reikalas. J. Lukšys kategoriškai neigia neprižiūrintis arklių ir jų nešeriantis. Pasak ūkininko, kažkam iš kaimo, matai, užkliuvo, kad arklių kaimenė šaltu žiemos metu lauke laksto. J. Lukšio žodžiais arklys, juk toks padaras, kuriam šalis nėra baisus, jis nesunkiai ištveria ir kelių dešimčių laipsnių minusinę temperatūrą, o palakstyti jam juk būtina.
Ūkininkas neneigia, jog buvo nesutarimų su kai kuriais kaimynais, o jo arkliai vasarą iš tiesų buvo išvertę vadinamąjį "elektrinį piemenį" ir ištrūkę. Pasak J. Lukšos, arklius jis prižiūri, juos šeria ir tai visiškai netiesa, jog jie laksto išbadėję. Kartu su J. Lukša nuvykę į jo tvartą, iš tiesų randame uždarytus garduose arklius, kurie iš ėdžių rupšnoja šieną ir smalsiai dairosi į atvykėlius. Anot J. Lukšos, buvo atvykę ir veterinarijos specialistai - įvertino jo kaimenės būklę. Veterinarai esą nustatė, kad arkliai nėra išbadėję, vidutinio įmitimo, veterinariškai sveiki. Pašarą ūkininkas sakosi perkantis.
Tačiau kam jis augina šiuos arklius, atsakyti negalėjo ir pats J. Lukšys. Vyriškis tik gūžtelėjo pečiais - gal parduoti, gal ir dėl arklienos. Pasak jo, arkliai nėra veisliniai ar kuo nors ypatingi. Auga ir tiek, o kadangi kaimenei reikia pakvėpuoti grynu oru, tad ir paleidžia juos kartais.
Kad J. Lukšio arkliai sveiki ir neišbadėję, patvirtino ir Kupiškio rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Julius Skrandauskas. Pasak ūkininko gyvulius tikrinusių veterinarų, jų apsilankymo metu arkliai buvo tvarte, jiems buvo pakreikta šieno, girdykloje buvo ir vandens. Todėl veterinarai niekuo negalėjo "prikibti" prie dviprasmiškai vertinamo arklių augintojo. Specialistai jį tik įpareigojo iki kovo 1-osios aptverti savo ūkio ribas, kad arkliai negalėtų ištrūkti į kitų ūkininkų žemes. Pasak specialisto, šaltas oras arkliams tikrai ne kliūtis ir jie patys mieliau būna lauke nei tvartuose.
Gali ir nubausti, ir teisman paduoti
Tuo tarpu Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vedėjo pavaduotojas vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Rimantas Adomauskas nėra itin palankiai nusiteikęs arklių augintojo atžvilgiu. Kai šios tarnybos specialistų ausis pasiekė žinios apie neprižiūrimus besiganančius ūkininko arklius, jie važiavo tirti šios situacijos.
Aplinkosaugininkams nepavykus susitikiti su J. Lukšiu, jam buvos išsiųstas kvietimas atvykti į agentūrą ir paaiškinti susidariusią padėtį. Specialistai sako tikintys žmonių pasakojimais, jog su arkliais blogai elgiamasi, ten yra problemų su pašarais. Toks įspūdis susidarė ir patiems, kai buvo kaime. Aplinkosaugininkai skeptiškai vertina ir tokį požiūrį, kad arkliai gali nesunkiai ištverti daugelio laipsnių šaltį ir lakstyti lauke. Pareigūno žodžiais, kaip elgtis su gyvuliais, kaip juos auginti ir prižiūrėti - toli gražu ne kaip kiekvienas ūkininkas nori, o yra nustatyta įstatymų. Gyvulių globos, laikymo ir naudojimo įstatymas nurodo, kokiomis sąlygomis privalo būti laikomi, kaip šeriami ir prižiūrimi gyvuliai, kad jie nebūtų kankinami. Pasak R. Adomausko, jis neprieštarauja, kad arkliai gali lakstyti lauke ir esant dideliams šalčiams, tačiau jie turi būti pašerti, pagirdyti, laiku parginti į šiltą tvartą. O dabar - nei viena, nei kita. Todėl pareigūnai čia įžvelgia žiauraus elgesio su gyvūnais ženklų, o už tai ūkininkui jau gresia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 90-ojo straipsnio nuostatos: už tokį elgesį su gyvūnais šeimininkas gali būti nubaustas pinigine bauda nuo 100 iki 300 litų. Taip pat byla gali būti perduota į teismą, kuris ją išnagrinėjęs skubos tvarka gali nutarti prastai laikomus gyvulius parduoti.
Gydė, gydė ir nugydė?
Aprašytas atvejis - ne pirmas šiemet, kai ūkininkai, gyvulių augintojai dėl nepriežiūros ar žiauraus elgesio su savo augintiniais turi nemalonumų su teisėsaugos pareigūnais.
Lazdijų pareigūnams taip pat teko tirti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejį. Tuo įtariamas lazdijietis Vytautas Šaštokas netgi buvo atsidūręs policijos areštinėje. Šio ūkininko kaimynai pranešė, jog V. Šaštoko tvartuose, kaip manoma, dėl nepriežiūros, išgaišo 14 veršių. Iš tiesų - Lazdijų maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tvarte aptiko veršių lavonus. Veterinarų duomenimis, gyvūnai nugaišo iš bado ir troškulio. Tuo tarpu V. Šaštokas neigė gyvūnus numarinęs badu. Pasak jo, dėl kritusių veršių jis patyręs apie 30 tūkstančių litų nuostolį. V. Šaštokas tyrėjus tikina savo veršius šėręs, tačiau per neapsižiūrėjimą davęs jiems priplėkusių miltų. Nuo to jiems sustojo viduriai. Tuomet savamokslis "veterinaras" jiems davė laisvinamųjų, nuo to šie pradėjo be perstojo viduriuoti ir išgaišo. Į veterinarus nesikreipė dėl to, kad, pasak V. Šaštoko, jau keletą metų auginantis tokius gyvulius žinojo, ką reikia daryti, ir mėgino juos gydyti pats.
Tuo tarpu veterinarams atrodo, kad tai tik kalbos siekiant pasiteisinti. Mat išskrostų veršių viduriuose neaptikta nei miltų, nei kitokių pašarų likučių. Ten rasta tik mėšlo, dėl to manoma, kad išbadėję gyvuliai mėgino jį ėsti.
Prokurorai veterinarams nepadėjo
Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis dar nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio kovoja su aplaidumu ir gyvulių nepriežiūra jau garsėjančiu šio rajono ūkininku - Žiogaičių kaimo gyventoju Kazimieru Stirbiu. Keletą mėnesių užtrukęs "mūšis" dėl ūkininko gyvulių gerovės ir sveikatos, regis, krypsta į pabaigą. Tačiau nuostolius, atrodo, skaičiuos abi pusės. Mat ūkininkas netenka gana didelio skaičiaus galvijų, tuo tarpu veterinarijos tarnybos vadovui taip pat teks tapti atsakovu teisme. Dėl, kaip mano pats Žiogaičių kaimo gyventojas, kišimosi į jo ūkininkavo reikalus E. Ciparį jis padavė į teismą.
Pasak Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, su ūkininku K. Stirbiu šios tarnybos rūpesčiai prasidėjo praėjusį lapkritį, kai buvo pastebėta, kad jo valdose netikėtai padaugėjo galvijų. Vietoje 8 jo iki tol turėtų specialistai suskaičiavo jau 45, kuriuos ūkininkas įsigijo nežinia kam ir visiškai tam nepasiruošęs.
Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo žodžiais, visi K. Stirbio gyvuliai - tiek raguočiai, tiek ir kiaulės su visu prieaugliu - laikomi baisiomis sąlygomis. Todėl įžvelgus žiauraus elgesio su gyvūnais faktus, Šilutės rajono apylinkės prokuratūra paprašyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau netrukus iš prokurorų E. Ciparis sulaukė rašto, kuriuo atsisakoma tokį tyrimą pradėti, nes esą ūkininko neveikla auginant ir prižiūrint savo gyvulius negali būti traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Pasak specialisto, jis pasijuto kaip šlapiu skuduru per veidą gavęs. "Tikrai nesitikėjau, kad prokurorai atsisakys padėti." - teigė E. Ciparis.
Tuo tarpu prokurorė Loreta Boguckienė, priėmusi nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo šioje byloje, teigė, jog taip pasielgta, kadangi nebuvo nustatyta, kad K. Stirbys kokiais nors aktyviais veiksmais žalojo ir taip žiauriai elgėsi su savo galvijais. Prokurorės žodžiais, šiuo atveju iš tiesų buvo pažeistos gyvulių laikymo ir auginimo taisyklės, tačiau tai prokurorams nesuteikia pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pasak E. Cipario, taip jis liko vienas mėginti kovoti su ūkininku už daugiau kaip 70 jo ūkyje esančių apleistų galvijų. Specialistui pavyko pasiekti, kad nemaža dalis šaltį ir badą kenčiančių naminių gyvulių būtų iš K. Stirbio paimti ir perkelti į kitus tvartus. Tačiau dalis jų dar liko ir jų likimas bus sprendžiamas šiomis dienomis.
Šilutės rajono maisto ir veterinarijos tarnyba K. Stirbiui yra skyrusi keletą baudų nuo pusės šimto iki pusės tūkstančio litų. Ūkininkas jų neapmokėjo, todėl jų išieškojimas jau patikėtas antstoliams.
