Elektroninių parduotuvių situacija per metus nepakito - Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki jų saugumu, o esant menkam kompiuteriniam raštingumui rinka vangiai auga, todėl verslininkai menkai investuoja į jas.
Tokią situaciją parodo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos atliktas antrasis privatumo ir saugumo lietuviškajame internete tyrimas.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daugelis vartotojų jaučiasi nesaugiai pateikdami elektroninių paslaugų teikėjams savo banko kortelių numerius, jų galiojimo laiką, informaciją apie savo asmens duomenis.
"Informacijos kiekis, kurį prašoma pateikti perkant produktą, dažniausiai yra perteklinis ir nebūtinas šiai paslaugai", - teigiama tyrimo išvadose.
Vykdant projekto antrojo etapo tyrimą 2002 pabaigoje ir 2003 pradžioje buvo siekiama išsiaiškinti, ar pasikeitė Asmens duomenų įstatymo nuostatų reikalavimų vykdymas veikiančiose elektroninių parduotuvių interneto svetainėse. Iš viso ištirtos 44 svetainės, siūlančios prekes ar paslaugas internetu. Iš jų 8 buvo neveikiančios arba rekonstruojamos. Pernai tyrimo objektais buvo 32 svetainės, iš kurių 10 laikinai neveikė.
Kaip ir prieš metus, tik dvi svetainės buvo registruotos Valstybinėje asmens duomenų inspekcijoje.
Naudojant bankų korteles galima apsipirkti 8 svetainėse, iš kurių 5 naudoja saugius prisijungimo mechanizmus. Dvylikoje svetainių galima atsiskaityti per banką - išsirinkus prekę pirkėjas nukreipiamas į banko svetainę, iš kur saugiai pervedami pinigai į pardavėjo sąskaitą.
Tačiau, pasak tyrimo autorių, dėl nedidelės paklausos daugelis svetainių orientuotos ne į mažmeninę, o į didmeninę prekybą, kaip pavyzdžiui, "Sanitex".
Išvadose teigiama, kad dėl nepasitikėjimo prekybos saugumu, elektroninių parduotuvių rinka gyvuoja tik iš entuziazmo ir dėl prestižo - nematydami perspektyvų verslininkai į jas vangiai investuoja.
ELTA
