Per ilgus gyvenimo ir darbo metus pastebėjau, kad pagal žmogaus išorę, elgesį, įpročius, dažnai giliau neanalizuojant, galima spręsti apie jo psichologinius ypatumus, būdą, sveikatą. Kadangi visi žmonės skirtingi, tai ir jų sprendimai priklauso nuo asmeninio patyrimo, žinių, situacijos.
Praeito amžiaus pradžioje V. Osleris nurodė, kad krūtinės angina greičiau suserga ne delikatus neurotikas, bet ambicingas, energingas žmogus, kurio organizmą galima palyginti mašina, nustatyta dirbti "visu greičiu pirmyn". F. Danbaras žmones, kurių buvo nesveikos širdies vainikinės kraujagyslės, apibūdino kaip itin disciplinuotus, dirbančius ilgai ir be atostogų, siekiančius profesinio tobulumo. Tokie išoriškai būna ramūs, o viduje įsitempę ir prieštaringi. Prieš trisdešimt metų R. Rozenmanas ir G. Fridmanas specialioje literatūroje pradėjo skelbti duomenis, kurios gavo stebėdami sergančiuosius miokardo infarktu, vėliau ir sveikus asmenis. A tipui buvo priskirti žmonės, kuriems būdingas stiprus balsas, garsi greita kalba.Jie kalba pabrėždami atskirus žodžius, glaustai, trumpai, "nukanda žodžius", savo klabą palydi mostais, sugniaužtais kumščiais. Jie dažnai įsiterpia į pašnekovo kalbą, paragina jį galvos linkčiojimu, žodeliais "taip, taip". Pašnekovas gali pajusti, kad reikia greičiau kalbėti.
Tokie žmonės labai nekantrūs, nuolat sielojasi dėl laiko stokis. Greitai vaikšto, kalba, skuba net tada, kai turi pakankamai laiko. A tipui priskiriamas asmuo tvirtai paspaudžia ranką. Jų nuolatinį įsitempimą galima pastebėti iš sukąstų žandikaulių, įtemptų veido, pačių, rankų ar kojų raumenų.
A tipo žmonės yra nepaprastai įsitraukę į savo profesinę veiklą. Jie siekia užbaigtumo ir rezultatų, todėl natūralu, kad imdamiesi naujų užduočių ir stengdamiesi laiku jas pabaigti pritrūksta laiko, turi būti nuolat įsitempę. Jie mėgsta dominuoti, yra labai ambicingi,liguistai išgyvena ne tik savo, bet ir kitų bendradarbių nesėkmes. A tipo žmonės greitai susinervina, ypač palietus jiems svarbią temą, bet stengiasi to neparodyti.
Tokie žmonės jau vaikystėje, šeimoje, mokykloje išsiugdo didžiules ambicijas, norą turėti daugiau, pirmauti, kiekvienoje situacijoje, net žaidime įžvelgia savotišką lenktyniavimą, konkurentą.
Kodėl A tipo žmonės dažniau suserga miokardo infarktu? Todėl, kas nuolatinė emocinė įtampa sukelia medžiagų apykaitos pokyčius, skatinančius aterosklerozę. Šią mintį patvirtino biocheminiai tyrimai.Jie parodė, kad A tipo žmonių kraujyje daugiau cholesterino, katecholaminų. Sprendžiant įvairias užduotis jiems būna stipresni kraujospūdžio bei pulso kitimai. Kadangi emocinė ir raumenų įtampa yra tiesiogiai tarpusavyje susijusios, atsipalaidavimas yra vienas efektyviausių profilaktikos būdų tokio tipo žmonėms.
O B tipo žmonės nėra visiška priešingybė aprašytajam tipui. Jie tiesiog nuosaikūs, visur išlaikantys pusiausvyrą, nelinkę į kraštutines ambicijas, nesiveržia laimėti bet kokia kaina. A tipui būdingi bruožai juose nėra pernelyg ryškūs. Aiškiau tariant, A tipo žmones galima palyginti su verdančiu, kunkuliuojančiu vandeniu, o B tipo žmones - su raibuliuojančiu ežero vandeniu nevėjuotą dieną.
Visi sutiksite, kad ligai atsirasti įtakos turi gyvenimo būdas, neteisingi įpročiai. Niekas neneigs, kad alkoholio vartojimas sukelia baltąją karštligę. Pastebėta, kad daugelis žmonių vartoja alkoholį kaip svarbių gyvenimo problemų sprendimo pakaitalą. Tačiau alkoholis (kaip ir kitos narkotinės medžiagos) jokių problemų neišsprendžia.
Neigiamą įtaką sveikatai daro ir tabako rūkymas. Dažniausiai rūko mažo išsilavinimo, emociškai netvirti vyrai, išsiskyrusios, blogai gyvenančios ir netekėjusios moterys. Organizmas nuolat nuodijamas nikotinu ir kitomis tabake esančiomis aktyviomis medžiagomis, dėl ko anksčiau ar vėliau sutrinka širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistema. Kita vertus, žmogus daug rūkyti ima dėl to, jog yra kankinamas emocinės įtampos, depresijos ar kitų psichologinių sunkumų. Šie sunkumai nėra palankūs sveikatai, tačiau jie nepriklauso nuo rūkymo ir neišnyksta metus rūkyti. Panašiai būna ir kitais sveikatai nepalankiais gyvenimo momentais - mažai sportuojant, turint antsvorį. Padidėjęs kūno svoris didina kraujo spaudimą, gliukozės, cholesterino kiekį kraujyje. Tačiau ir fizinio aktyvumo stoka, ir antsvoris gali rodyti padidėjusią nervinę įtampą. Taigi minėti pavyzdžiai patvirtins gyvenimo būdo tiesioginį ryšį su sveikata. Kita vertus, netinkamas gyvenimo būdas psichologinio streso indikatorius. Daugelyje šalių pavyko įrodyti, kad metus rūkyti, padidinus fizinį aktyvumą ir sumažinus kūno svorį iki 30 procentų mažėja širdies ir smegenų kraujagyslių ligų. Profilaktiškai pakanka pašalinti patį faktorių: pavyzdžiui, sumažinus išgeriamos degtinės kiekį, sumažėja ir baltosios karštligės bei kitų tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir nelaimių.
Metus rūkyti į organizmą nepatenka arba patenka gerokai mažiau medžiagų, skatinančių vėžio, arterijų sklerozės išsivystymą.
Moksliškai įrodyta, kad stiprius išgyvenimus sukeliantys įvykiai (artimo žmogaus mirtis, skyrybos, vedybos, ekonominiai nuostoliai, sukčių negrąžinami piniginiai indėliai ir kt.) susiję su įvairių ligų atsiradimu. Kuo daugiau tokių išgyvenimų tenka žmogui, tuo didesnė tikimybė, jog sutriks sveikata. Nuolatiniai nesklandumai šeimoje, darbe, bedarbystė, bendravimo sunkumai sukelia psichologinį stresą, paveikia somatinius procesus ir skatina aterosklerozę. O ką kalbėti apie socialiai remtinus žmones, pensininkus, grįžusiuosius iš įkalinimo vietos, kurie pasmerkti lėtam genocidui, t. y. mirčiai.
Kaip jau minėjau, nuolatinis ir (arba) stiprus psichologinis stresas ne tik skatina įvairias ligas, bet ir sveikatai nepalankius įpročius.
Taigi paanalizavus kai kuriuos baisius psichosomatinius ryšius, pasitvirtina nuomonė, kad kai kurie psichologiniai veiksniai, gyvenimo būdas ir stresogeninės aplinkybės, įvykiai yra susiję su sveikata. Kaip pažadinti paties žmogaus motyvaciją, kad jis pakankamai rūpintųsi savo sveikata, kol kas aiškaus atsakymo nėra.
Povilas Beivydas, gydytojas
