Kelių patrulis stovi poste. Mato - dideliu greičiu atlekia džipas. Visas blizga, tamsintais stiklais. Policininkas sustabdo džipą, o iš jo išlipa apdriskęs valkata. Policininkas:
- Kieno mašina, iš kur gavai?
- Mano.
- Dokumentai?!
- Prašau. Viskas tvarkoje.
Policininkas pavarto dokumentus, pasižiūri į apdriskėlį ir klausia:
- Iš kurgi ta mašina gali tavo būti? Tu į save pasižiūrėk! Kur ir kuo dirbi?
- O aš gydytojas. Žmones gydau.
- ... Nesupratau?
- Na, suprantat, mano šlapimas turi gydomųjų savybių, nuo visokių ligų padeda, net nuo nuplikimo. Štai patepu šlapimu plikę ir plaukai atauga.
- Negali būti! - net išsižioja policininkas, ranka nevalingai brūkšteldamas per savo nuplikusį pakaušį.
- Na va, ir tamsta praplikęs. Leiskit, patrinsiu galvą šlapimu ir atžels plaukai.
- Betgi žmonės aplink, kaipgi taip? - sutriko policininkas, mintyse jau beveik tikėdamas stebuklu.
- Nagi pasilenk čia, už džipo, aš tau ant pakaušio užliesiu ir viskas bus gerai.
Kelių policininkas paeina už džipo, pasilenkia ir "daktaras" pradeda "gydyti"... Staiga prasiveria džipo durelės ir išlipa keletas grandiniuotų skustagalvių.
- Na, žinai, vyruti, už tokius "prikolus" mes tau dar ir butą nupirksim...
