Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiaulių miesto VPK pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė du šio miesto gyventojus: Gegužių gatvės daugiabutyje su mažamete dukrele įsikūrusią to paties miesto psichiatrijos ligoninės darbuotoją Jurgitą Darginienę (36 m.) ir pastarosios pusbrolį, gyvenantį irgi Šiauliuose, Lieporių gatvėje, anksčiau miesto VPK kriminalinėje policijoje dirbusį, jau teistą Žydrūną Žilinską (37 m.). Abu šie asmenys, kaip įtariama, susiję su šiaulietės Palmiros Petravičienės (59 m.) žūtimi.
Palmira Petravičienė (59 m.) bene trisdešimt metų gyveno Dariaus ir Girėno gatvės daugiabutyje pas bendraamžį sugyventinį Albertą Sitniką. Po skyrybų su pirmąja žmona Albertas Palmirą pasikvietė gyventi pas save, į dviejų kambarių butą. Pora, anot aplinkinių, sutarė kuo puikiausiai, vienas kitam padėdavo bėdoje, kartu džiaugdavosi, kad viskas gerai sekasi. Albertas darbavosi santechniku mieste veikiančioje bendrovėje "Sanda", o Palmira jau kuris laikas tvarkė daugiabučio aplinką. Namo gyventojai buvo labai patenkinti Palmiros darbu.
Pasak aplinkinių, pas Palmirą dažnai užsukdavo tame pačiame mieste gyvenanti dukra Aida, o štai Albertas dukters Jurgitos nesulaukdavo net per savo gimtadienį ar didžiąsias metų šventes. Kalbama, jog tėvas dukters nebuvo matęs keliolika metų! Ir ko esą norėti - Jurgita puikiai žinojo, kad tėvas jai užrašęs vieną buto kambarį - tai ko pas jį važinėti, ko lankytis, ko juo rūpintis?..
Rudenį Alberto sveikata staiga ėmė prastėti. Vyriškį jau senokai vargino padidėjęs kraujo spaudimas, tad ligonis kreipėsi į gydytoją. Buvo parašytas nedarbingumo lapelis, kurį, Alberto būklei negerėjant, šeimos gydytojas ne kartą pratęsė. O kai spalio pradžioje Alberto savijauta tapo kritinė, teko atsigulti į ligoninę. Gaila, tačiau jau vėlu buvo kuo nors padėti - kitą dieną A. Sitnikas ligoninėje mirė... P. Petravičienei prisiėjo gerokai pavargti, kol pavyko surasti Alberto Sitniko dukrą - kad šiai praneštų apie tėvo mirtį...
Laidotuvėmis rūpinosi sugyventinė
Mirusio sugyventinio laidotuvėmis rūpinosi Palmira Petravičienė ir šios dukra Aida. Alberto Sitniko dukra Jurgita neprisidėjo nė litu... Pasak mačiusiųjų, Jurgita tik atnešė vainiką... Užtat nepasidrovėjo nuvykti į tėvo darbovietę ir paimti jo atlyginimą bei laidotuvėms skirtą pašalpėlę... Nors Jurgita šiais pinigais žadėjo bent iš dalies padengti P. Petravičienės turėtas didžiules laidotuvių išlaidas, pažadai taip ir liko pažadais. Kaip netruks paaiškėti, Jurgitai Darginienei rūpėjo ne kuo greičiau atsiskaityti su tėvo sugyventine, o kuo skubiau ją išvaryti iš tėvo buto...
P. Petravičienė dar nebuvo atsigavusi po mylimo žmogaus mirties, o į buto duris, po laidotuvių praėjus dviem savaitėms, pasibeldė velionio dukra Jurgita su kažkokiu vyriškiu. Jis, beje, prisistatė esąs policijos pareigūnas, tačiau vilkėjo civiliais rūbais. Karingai nusiteikusi moteris pareikalavo, kad P. Petravičienė kuo skubiau išsikraustytų iš jos (!) buto, nes viename jo kambaryje esą turi kuo skubiau apsigyventi Jurgitos jau surastas nuomininkas (tasai pats "policininkas", kurį P. Petravičienė matė prie akis). Jei P. Petravičienė delstų - atėjūnai pagrasino - bus panaudota jėga. Rami, taikaus būdo Palmira suglumo dėl tokio dukterėčios netakto ir patikino išsikelsianti kuo greičiau. Tik esą reikia lukterėti, kad naują gyvenamąją vietą susirastų josios butuko nuomininkai, ir per dar kelias dieneles pasidaryti kosmetinį remontą. Matydama, kad Jurgita nekantrauja, kad butas būtų atlaisvintas kuo greičiau, mamai padėjo ir dukra Aida - nupirko tapetų, kitų remontui reikalingų medžiagų, sutarė su darbininkais... P. Petravičienė iš mirusio sugyventinio buto planavo išsikelti ateinančią savaitę - apie lapkričio septintąją... Tačiau visus planus sujaukė netikėtas Jurgitos Darginienės ir šios pusbrolio Žydrūno Žilinsko vizitas...
Talžė be gailesčio
Buvo spalio 27-osios vidurdienis. Į P. Petravičienės sugyventinio butą kažkas paskambino. Vos vos pravėrusi duris, Palmira atpažino, kad laiptinėje stoviniuoja sugyventinio dukra Jurgita ir tasai pats nepažįstamas vyras, kuris kartą jau lankėsi. Pabūgusi konflikto, Palmira atsisakė nekviestus svečius įsileisti vidun ir dar kartą patikino, kad artimiausią savaitę butą atlaisvinsianti. Tačiau atėjusiesiems, kaip matyti, tokių garantijų nepakako. Jurgita liko laiptinėje, o vyriškis stipriai spyrė į duris, ir metalinė grandinėlė sutrūko...
Kaimynai "Akistatos" žurnalistei patvirtino išgirdę P. Petravičienės bute kilusį baisų triukšmą, riksmus ir pagalbos šauksmą. Keli arčiau gyvenantieji išbėgo į laiptinę pasižiūrėti, kas vyksta, tačiau prie to buto durų stovinti Jurgita jiems pareiškė suktis atgal, nesikišti, kur nereikia. "Tai mūsų reikalas - mes ir aiškinamės," - nukirto lyg kirviu.
Vienu metu P. Petravičienei pavyko prasibrauti pro kumščių laviną ir išbėgti į laiptinę. Tada atėjūnai skubiai pasišalino. Kaimynai, pamatę P. Petravičienę visą kruviną, sumuštu veidu, šoko būsenos, ėmė klausinėti, kas ją užpuolė. Moteris užsiminė mananti, jog smurtas susijęs su tuo, kad ji dar neišsikrausčiusi iš sugyventinio buto. Vidun įsibrovęs nepažįstamasis iš jos esą nieko nereikalavo, tik griebė už pakarpos ir trenkė į sieną. Paskui talžė kumščiais. Nuo smūgių aptemo moters sąmonė, ėmė suktis ir svaigti galva, iš nosies pasipylė kraujas. Ilgas valandas sumuštoji sėdėjo vonioje ir keitė sukruvintus kompresus...
Atskubėjusi dukra Aida (kita Palmiros dukra gyvena ir dirba Vokietijoje) motinai patarė kviesti medikus, tačiau ši nemanė esanti pavojingai sužalota. Galvojo, ramiai pagulės, ir galvos skausmas, tiksliau - smegenų sutrenkimo simptomai - atlėgs. Sužinojusi, kas motiną sumušė, dukra Aida susinervinusi paskambino Jurgitai Darginienei ir įspėjo šito taip lengvai nenuleisianti - motina esą rašysianti pareiškimą policijai. Jurgita, anot Aidos, valandėlę patylėjo, o paskui užsiminė pasikalbėsianti su pusbroliu... Ji net neatsiprašė dėl šio išpuolio, nepasiteiravo, kaip sumušta moteris jaučiasi, ar nereikia kokios pagalbos...
Kaip ir buvo suplanuota, P. Petravičienė parašė pareiškimą dėl sumušimo, nurodė įvykio aplinkybes. Kitądien moteris gavo siuntimą į Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinį skyrių atlikti teismo medicininę ekspertizę. Čia nukentėjusiajai buvo konstatuota galvos trauma.
Grįžusi į namus, P. Petravičienė pajuto, kad savijauta eina vis prastyn: dar labiau ėmė svaigti galva, iš nosies vėl pasipylė kraujas. Su atbėgusiomis kaimynėmis vargšė sumuštoji jau beveik nesusikalbėjo... Medikai ligonę nuvežė į gydymo įstaigą. Buvo atliktos net dvi galvos operacijos, deja, Palmiros gyvybės išgelbėti nepavyko.
Kaip "Akistatai" minėjo P. Petravičienės teismo medicininę ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas A. Daujotas, neabejojama, jog P. Petravičienės mirtis yra smurtinė. Tiesa, kol kas esą negalima tiksliai pasakyti, ar, nukentėjusiajai laiku suteikus medicininę pagalbą, ji būtų išgyvenusi - tai turėtų paaiškėti tik po papildomų tyrimų.
Tačiau kad ir kokie būtų šių tyrimų atsakymai, tragedijos kaltininkų laukia griežta atsakomybė. Gali būti, jog Ž. Žilinskui bus pareikšti įtarimai dėl tyčinės žmogžudystės, o J. Darginienei - dėl sunkaus nusikaltimo organizavimo. Beje, kaip minėta, kadaise Šiaulių policijoje darbavęsis Ž. Žilinskas anksčiau jau yra teistas už tyčinį kūno sužalojimą (tuo laiku jis dirbo apsaugos policijos skyriuje ir per kilusį konfliktą sumušė žmogų). Apie J. Darginienės teistumą duomenų nėra.
Kaip pavyko sužinoti, pareigūnų apklausiami įtariamieji neigia turėję planų P. Petravičienę nužudyti - esą siekę tik ją įbauginti, priversti nedelsiant išsikelti iš buto.
- Bet juk mamytė taip ir būtų padariusi, tai buvo tik dienų klausimas, - giliai atsiduso P. Petravičienės dukra Aida, negalėdama atsistebėti žmonių žiaurumu. - Niekas į tą butą nepretendavo ir nesiruošė pretenduoti. Jie tai puikiai žinojo - nejau negalėjo pakentėti dar kelias dieneles...
