Augustas TAMALIŪNAS
Tai, kas nutiko Padubingės kaime (Švenčionių raj.), prikišamai įrodo, jog degtindarystė yra gana pavojingas užsiėmimas, na, o jeigu su ką tik išvarvintu skysčiu užkluptas slapukas dar ima ir pasipriešina policininkui, tai nėra ko stebėtis, kad pasigirsta šūviai ir kad per blauzdą nusidriekia šilta kaip šviežios velnio pamazgos kraujo srovelė.
Nujausdami, jog Asvejos regioniniame parke patyliukais gaminama krūminė, du Pabradės pareigūnai - vietos nuovados vadovas Raimondas Babičius ir viršila Nikolajus Aleninas - neseniai išnaršė Arnionių bei Dubingių miškus ir labai nuošalioje vietoje, Purvyno pelkėje, vieną gražų penktadienį aptiko degtinės varymo įrenginius su čia pat rūgstančiu žlaugtu pridėtinai. Kas susirengė lašinti pelkinę, buvo neaišku, užtat vyresnysis inspektorius ir jo tarnybos draugas sumanė neliesti aparatų ir pasiryžo pagauti degtindarius su įkalčiais. Kelis kartus po to jiedu važinėjo prie surasto "bravorėlio" ir ankstyvą rytmetį, ir vėlyvą vakarą, ir tamsią naktį. Fabrikėlis nebeveikė, degtindariai nesirodė. Galimas dalykas, kad šeštasis pojūtis jiems pakuždėjo, kada ramiai galima padirbėti. Atvykę dar sykį, sekmadienį popiet, pabradiškiai suprato, jog šiek tiek pavėlavo. Raugalas buvo suvartotas, bet užtat buvo paruošti nauji degtinės darymo tirštimai.
Raimondas Babičius ir Nikolajus Aleninas sau pasižadėjo trūks plyš nutverti degtindarius, todėl kitą vakarą ir vėl apsilankė Purvyno pelkėje. Žlaugtai teberūgo, tačiau nuo "bravorėlio" per žolę ryškėjo išminta brydė. Matyt, gamintojai buvo atėję pasižiūrėti, kaip putoja jų sumaišyta putra. Sekdami tais pėdsakais, pareigūnai nupėsčiavo maždaug pusantro kilometro iki Padubingės kaimo. Išbrida vedė tiesiai į Kazimiežo Kučinskio sodybą. Pėdsekiais tapę pabradiškiai stabtelėjo. Nejaugi pernai už panašų reikalą baudžiamąją bylą užsidirbęs ir 3 000 litų bauda atsipirkęs senasis šeimininkas dar kartą ryžosi lįsti į nemalonumus per valdinius namus? Drožti vidun, žinoma, neapsimokėjo. Neprisipažins, be to, nenutvėręs už rankos, niekaip neįrodysi, ar būtent šis žmogus įsirengė naminukės gamyklėlę. Juk nė vienam neužginta vaikštinėti po mišką! O gal pro tą sodybą pėdsakai veda dar toliau, pavyzdžiui, pas gretimą kaimyną?
Pabradės nuovados vadovas ir viršila nutarė beveik nemiegoti, bet nesileisti, kad kažkokie piktavaliai iš jų tyčiotųsi. Dar keturias paras po triskart per dieną jiedu vis važinėjo aplinkiniais keliukais į Purvyno pelkę ir atsargiai mynė miško taką, kol pagaliau, naktį iš penktadienio į šeštadienį, taigi po savaitės įnirtingų paieškų, priartėjo prie tikslo. Rajono policijos komisariato vadovas komisaras Arvydas Sinis sakė, kad jo darbuotojai tik per plauką neužklupo degtindarių prie sukurto lauželio. Visą valandą sėlino žinomon vieton, stengdamiesi neužminti sausų šakelių, o kai išėjo prie "bravorėlio", tai pamatė dar teberūkstantį dūmelį ir iš naujo paruoštą žlaugtą. Rupūs miltai! Nejaugi ir šį sykį pavėluota?
Ne! Geriau įsiklausę, pareigūnai išgirdo žingsnius. Kažkas brovėsi per pelkę maždaug už kelių šimtų metrų. Naktį tas traškesys buvo nesunkiai nuklausomas, na, o kadangi Raimondas Babičius ir Nikolajus Aleninas puikiai žinojo kryptį, tai iš paskos patykučiais nusekė iki pat Padubingės kaimo, iki Kazimiežo Kučinskio ūkelio. Aplinkui viešpatavo tamsa, tik senojo šeimininko vasaros virtuvėlėje su užtrauktomis užuolaidomis žibėjo elektros šviesa. Pabradiškiai pirštų galiukais pribėgo prie to nedidelio namelio ir sukluso. Už lango kalbėjosi dviese, girdėjosi nuovokiam žmogui lengvai suvokiamas kliuksėjimas. Regis, į talpų indą buvo pilstoma ką tiktai pagaminta degtinė. Vienas balsas paliepė kitam greitai kišti pilną tarą į maišą, jį nešti į pirtį ir skubiai sugrįžti. Girdi, likusią dalį tuoj pat reikės nuvežti užsakovui. Vyresnysis inspektorius gestais parodė viršilai, kad jis seks ir sulaikys išeinantįjį, o jo kolegai reikės žengti į virtuvėlę. Šitaip ir buvo padaryta, tačiau Nikolajui Aleninui, kaip netrukus paaiškėjo, teko kietesnis riešutėlis.
Ryšardą Kučinskį (28 m.), gretimoje sodyboje gyvenantį vienišių, nuovados vadovas sučiupo beveik be triukšmo. Leido jam išeiti pro virtuvėlės duris su maišu ant peties, pasivijo maždaug už dešimties žingsnių ir patyliukais kyštelėjo panosėn tarnybinį pažymėjimą. Žodžiu, pusiaušnibžda pasisakė kas esąs. Iš netikėtumo viengungis prarado žadą ir sustingo it paminklas. Tuo tarpu šviesos nutviekstame namelyje, kur buvo vilnietis Zdislavas Kučinskis (41 m.), senojo Kazimiežo sūnus, sulaikytam bendrininkui ne giminaitis, o tiktai bendrapavardis, įvykiai pakrypo nenumatyta linkme. Iš vidaus atsklido Nikolajaus Alenino šauksmas, kad viršininkas ateitų į pagalbą. Trinktelėjo šūvis. Ryšardui Kučinskiui iš baimės nuslydo maišas ant žemės, tačiau tai, kas buvo jame įdėta, nesudužo. Vyresnysis inspektorius čiupo sulaikytąjį už rankos ir nusivedė prie vasaros virtuvėlės. Ten, matyt, vyko dievaži žūtbūtinė kova, nes viršila buvo priverstas šauti dar kartą į žemę. Tai, kad pataikė užpuolikui į kairiąją blauzdą ir prakiurdė kibirą, suprantama, tėra nuožmių kautynių padarinys. Raimondas Babičius išvydo, kaip nuo smūgio atsivėrė durys. Ant slenksčio su tarnybiniu ginklu rankoje staiga išdygo Nikolajus Aleninas, kurį, užgriuvęs iš užnugario, smaugė Zdislavas Kučinskis. Laikė surakinęs pirštais gerklę lyg replėmis. Nuovados vadovas įsakmiai riktelėjo, kad šis nekvailiotų ir paleistų viršilą. Tas atsikvošėjo ir atleido savo gniaužtus. Per tą laiką Ryšardui Kučinskiui buvo užveržti antrankiai. Zdislavas Kučinskis keikėsi, muistėsi ir mėgino pabėgti, nors greitai paaiškėjo, jog nebūtų įstengęs to padaryti. Matyt, suveikė alkoholis. Per minkštuosius audinius peršauta koja kraujavo. Atvykę medikai išsivežė per pasipriešinimą policijos pareigūnui sužeistą Zdislavą Kučinskį. Komisaras Arvydas Sinis sakė, kad peršautasis buvo nugabentas į Vilnių, į Šv. Jokūbo ligoninę, kad ten jam buvo išvalyta žaizda, sutvarstyta koja, suleista reikiamų vaistų, ir Zdislavas Kučinskis pasiprašė į namus. Gydysis ambulatoriškai. Be abejo, tai nereiškia, kad vilnietis išvengs atsakomybės už pasipriešinimą tarnybos pareigas vykdžiusiam policininkui. Be to, sužeistasis - kaip ir jo bendras Ryšardas Kučinskis - bus teisiamas už namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą. Padubingiškis prisipažino, kad Purvyno pelkėje aptikta degtinės varymo įranga priklauso jam ir Zdislavui Kučinskiui, neslėpė ir to, kiek sykių jiedu varvino tą skystį.
Žinoma, jog dėl sulaikymo metu panaudoto tarnybinio ginklo vyksta patikrinimas. Degtindarių bylos aplinkybes tiria rajono apylinkės prokuratūra. Pabradės policijos nuovados vadovas Raimondas Babičius neabejoja, kad viršila Nikolajus Aleninas, besigindamas nuo užpuoliko, veikė teisingai ir pagal įstatymą. Kas gi čia būtų, jei kiekvienas su įkalčiais nutvertas degtindaris taikytųsi pasmaugti policininką? Peršautojo tėvas Kazimiežas Kučinskis linguoja galvą. Tai, girdi, atėjo laisvė, kad jau laisvai negalima pasigaminti degtinėlės! Baltarusijoje, sako, leidžia varyti į valias, o čia, deja, ne. Nemažą baudą kitados sumokėjęs ir, matyt, savo verslą sūnui Zdislavui Kučinskiui perleidęs senasis ūkininkas tvirtina nesuprantąs tokių draudimų. Apie įstatymą, kuris veikia degtindarystės nenaudai, jis nenori kalbėti. Tikriausiai širdyje laiko savo įpėdinį teisiu. Kas gi tau nesipriešins, kai atimamas šitaip nelengvai pelkėse išvarvintas gėrimėlis! Kiti Padubingės kaimo Kučinskiai, irgi bendrapavardžiai, į kaimynų reikalus nesikiša. Štai ir visos grumtynės dėl degtinės su smaugimu ir šūviais.
