Antanas SALYS
Liudydamas Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teisme, pašalintasis prezidentas Rolandas Paksas vaizdingai plėtojo politinio sąmokslo teoriją, savo apkaltos procesą vadindamas 2003 metais prezidento rinkimus pralaimėjusių jėgų revanšu.
R. Paksas akivaizdžiai stengėsi, kad jo parodymai būtų palankūs už Seimo pirmininko Artūro Paulausko šmeižimą teisiamam buvusiam patarėjui Gintarui Šurkui.
Tuo tarpu pats G. Šurkus savo gynybai naudoja kiek kitokią taktiką. Jis siekia įrodyti ne tai, kad jo žodžiai apie sąmokslą buvo tiesa, o tai, kad televizijos žurnalistė provokuojančiais klausimais ir montažu sudarė įspūdį, esą G. Šurkus apkaltino A. Paulauską sąmokslo organizavimu.
Pernykščio gruodžio pabaigoje duodamas interviu televizijai G. Šurkus pareiškė, kad likus 10 dienų iki Prezidentūros skandalą sukėlusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos paviešinimo, tuometinis Seimo pirmininkas A. Paulauskas pradėjo rengti sąmokslą prieš prezidentą R. Paksą. Tam neva buvo sudarytas štabas, o iš R. Pakso vadovavimu nepatenkintų farmacijos įmonių ir narkotikų mafijos atstovų buvo surinkti pinigai žiniasklaidai papirkti.
Prokuroro paklaustas, ar turi konkrečių duomenų, kurie patvirtintų minėtus teiginius, R. Paksas atsakė vaizdingu politinių jėgų palyginimu su orkestru.
- Visi orkestrai groja tik tada, kada yra dirigentas. Ir ilgai gali groti tik tada, kada turi už ką groti, - aiškino R. Paksas.
Po R. Pakso parodymų teisėjas Olegas Šibkovas nutarė skirti lietuvių kalbos specialisto ekspertizę, kuri turėtų atsakyti į ginčytinus klausimus dėl G. Šurkaus pasisakymo esmės. Prokuroras teismo prašė išsiaiškinti, ar iš Šurkaus pasisakymo televizijoje galima daryti išvadą, kad A. Paulauskas organizavo sąmokslą. Teisiamojo advokatas Kęstutis Stungys iš kalbos specialistų norėtų sužinoti, ar interviu tekstą redagavusi žurnalistė pakeitė jo prasmę, o jei pakeitė - kaip.
Gynėjas jau turi vienos kalbininkės - buvusios Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros reikalų tvarkytojos Danutės Tarvydaitės - išvadą dėl minėto interviu. Šioje išvadoje teigiama, kad suredaguotas interviu tekstas neatitinka pradinio interviu esmės. Taip esą siekta sudaryti įspūdį, kad G. Šurkus apkaltino A. Paulauską sąmokslo organizavimu.
Tačiau teismas kol kas neprijungė šios kalbininkės išvados prie bylos, kadangi ir taip yra skiriama kalbos ekspertizė. Beje, kalbininkė D. Tarvydaitė yra pateikusi ir kitam A. Paulausko šmeižimu kaltinamam R. Pakso bendražygiui - Valentinui Mazuroniui - palankias išvadas.
Kitas teismo posėdis G. Šurkaus procese planuojamas rugpjūčio 30 dieną.
Vilniaus apygardos prokuratūra G. Šurkui yra pateikusi kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso 154-ojo straipsnio 2-ąją dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už kito asmens apšmeižimą priskiriant jam sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Už kito asmens apšmeižimą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
G. Šurkus dabar dažnas teismų lankytojas. Praėjusią savaitę jis kaip liudininkas dalyvavo teisme, kuriame už R. Pakso šantažavimą teisiamas Jurijus Borisovas. Buvęs R. Pakso patarėjas teisme tiesiai šviesiai išrėžė, kad R. Paksas skandalo buvo tiek išvargintas, kad tuo metu, kai skyrė J. Borisovą patarėju, "buvo absoliutus ligonis".
Tokie G. Šurkaus parodymai tiesiog pribloškė buvusį jo bičiulį J. Borisovą, tad jis sakė prašysiąs, kad keistai šnekančiam G. Šurkui būtų skirta psichiatrų ekspertizė.
Kas gi per žmogus tas G. Šurkus?
Kas šiandien žinotų apie kažkokį Gintarą Šurkų, jeigu jis būtų buvęs ištikimas įgytai gydytojo specialybei? Gydytų sau vaikučius, kaip karjeros pradžioje, bendrautų su jų mamytėmis, ir viskas. Bet jauną pediatrą patraukė padangė ir noras iš oro baliono pažvelgti į žemę. Atsisakė gydytojo specialybės, Kaune likusios šeimos ir tolesnę savo biografiją ėmė rašyti Alytaus seniūnijos Nemunaičio kaime. Čia G. Šurkus gyvena su sugyventine, su ja augina dukterį. Nemunaičio kaime G. Šurkus gyvena faktiškai, o teoriškai jis yra Alytaus miesto gyventojas, nes čia deklaravo savo gyvenamąją vietą, mat per anuos savivaldybių rinkimus užsigeidė tapti ne Alytaus rajono, bet Alytaus miesto tarybos nariu. Dar prieš rinkimus buvo užsimojęs net tapti Alytaus miesto meru - "Alytaus naujienų" korespondentei duodamas interviu jau postringavo, koks Alytus buvo prieš G. Šurkų ir koks bus prie G. Šurkaus... Tačiau dideli užmojai ir svajonės rinkėjų neužbūrė - pagal Liberalų demokratų partijos sąrašą į tarybą pateko tik trys paksininkai. Apie merystę teko pamiršti - pamatė ją kaip savo ausis be veidrodžio... Bet Gintaras Šurkus nepražuvo, nes turėjo atsarginį variantą. Taigi jo patronas Rolandas Paksas tapo prezidentu, o pastarojo jau tokia savybė, kad lakūnų ir oreivių nepamiršta. R. Pakso bičiuliai yra visi, kurie bent kiek susiję su skraidymu. Jurijus Borisovas savo įmonėje remontuoja sraigtasparnius, Vytautas Galvonas ir Edmundas Ganusauskas yra skraidę lėktuvais, Gintaras Šurkus oro balionu pakibęs virš miestų ir pievų... Gintaras buvo bene labiausiai R. Pakso dievinamas, nes jį savo patarėju jau buvo pakvietęs kai dirbo premjeru. Gal kad G. Šurkus iš visų skraidančiųjų pasirodė... gudriausias? Juk Nemunaičio kaime gyvendamas sugebėjo taip popierėlius susitvarkyti, kad fiktyviai tapo miesto gyventoju. Žodžiu, žmogus, kuris apie teisingumą moka pašūkauti, bet pats teisingumo nesilaiko. Būdamas teisingas tokios klastotės nebūtų daręs, kad kaime gyvendamas užsimanytų miesto reikalus spręsti...
O visą laiką oro balione virš žemės nekybosi, tad laiko lieka ir pėsčiomis pavaikščioti ar automobiliu pasivažinėti. Tad turėdamas marias laiko, Gintaras labai pamėgo agitatoriaus darbą. Beveik prieš dešimtmetį iš širdies draskėsi Alytaus rajono gyventojams ir daliai miestiečių į Seimą piršdamas centristų lyderį Romualdą Ozolą. Įpiršo. Paskui užsimojo Valdą Adamkų padaryti prezidentu. Šį visaip gyrė, o jo konkurentą Artūrą Paulauską į šuns dienas dėjo... V. Adamkus tapo prezidentu, bet G. Šurkaus į Prezidentūrą nepakvietė. Ar ekologui suprasti oreivį? Tad per kitus rinkimus nemunaitiškis buvo jau už lakūną R. Paksą. Ir išlošė. Per anuos Seimo rinkimus G. Šurkus pats save piršo varėniškiams, kad šie jį parlamentaru padarytų. Net virš Varėnos ir jos apylinkių oro balionu paskraidė. Bet šio krašto dzūkai papratę žemyn žiūrėti, uogų ir grybų ieškoti, tad galvų į padangę neužvertė ir didžiulio baliono nepastebėjo... Neišrinko.
Tačiau kaip ten bebuvę, vienas kartas G. Šurkui nemelavo - kartu su R. Paksu į Prezidentūrą įsikraustė. Gaila, neilgam. O G. Šurkui taip nesinorėjo Prezidentūrą palikti, tad jis savo liežuvėlį buvo taip atrišęs, kad per visų televizijų šou ir kitokias laidas keliavo ir savo filosofiją dėstė. Seimo pirmininkui A. Paulauskui net sąmokslą pripaišė... Tik bėda, kad už savo palaidą liežuvėlį tapo nuolatiniu teismų lankytoju. Daug plepėdamas G. Šurkus ir apie savo didžiąją paslaptį išsiplepėjo, kad jis visai ne Alytaus miesto gyventojas. Žurnalistams vieną kartą pasisako, kad pailsėti į Nemunaičio kaimą važiuoja, o kitą kartą - kad tame pat kaime prie savo namų pernykščius lapus grėbstys... Jei akylesni būtų buvę Alytaus miesto tarybos nariai, būtų G. Šurkaus paprašę tarybos nario mandatą ant stalo padėti. Bet kad čia, Alytuje, ne vienas toks rinkėjus apgavęs. Viena narė gyvena ir dirba Vilniuje, kitas net aukštas pareigas savivaldybėje užimantis tarybos veikėjas darban kasdien iš kaimo važinėja. Vadinasi, ir apie G. Šurkų geriau patylėti...
Pasirodo, kad G. Šurkus dar gyvena ir Vilniuje. Kai porą kartų jis neatvyko į vieną Vilniaus apylinkės teismą, teisėjas jam skyrė namų arešto bute Vilniuje. Pagaliau teisme pasirodęs už A. Paulausko šmeižtą, teisiamasis paprašė jam vilniškį namų areštą pakeisti į areštą Nemunaičio kaime. Bet kodėl ne Alytaus mieste, kur G. Šurkus yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kaip miesto tarybos narys? Norėjosi žmogui naktis leisti pas savo sugyventinę ir dukterį, kur ir šlepetes laiko (kaip anksčiau V. Adamkus Šiauliuose).
Kad ir kaip G. Šurkus manipuliuoja savo gyvenamąja vieta, kad ir kaip neteisingai elgiasi, tai jam netrukdo gana aktyviai dalyvauti paksiniame judėjime "Už teisingumą ir demokratiją". G. Šurkaus visai nešokiruoja žodis "teisingumas", nors jei jis pats toks teisingas, tai kokie yra kiti - neteisingieji?.. O kad oro balionininkas ne tik daug šnekantis, bet ir geras aktorius, rodo ir tai, kad per Varniuose vykusį paksininkų sąskrydį ant galvos buvo užsimaukšlinęs kalinio kepurę. Kaip kitaip iš teisingumo pasityčiosi?.. Tačiau būti nuteistas Vilniaus teisme jis visaip vengia - kaip įmanydamas vilkina bylos nagrinėjimą.
Tačiau ne taip gerai jam sekasi Alytaus rajono apylinkės teisme. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus pareigūnai teismui perdavė medžiagą apie piktnaudžiavimus Nemunaičių oreivių klube, kuriam vadovavo G. Šurkus. Čia nuo 2000 metų pradžios iki 2003-iųjų vasario 8 dienos mįslingai išleisti 62 980 litų. G. Šurkus, kaip klubo pirmininkas, buvo atsakingas, be kita ko, ir už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pirmininkas lengva ranka oreiviams pasirašinėjo komandiruotes į Ukrainą, Latviją, Estiją, Rusiją, Lenkiją, Liuksemburgą... Tačiau nėra jokių įrodymų, kad vyrai tokiose komandiruotėse buvo - jų pasai švarūs, nes tariamos kelionės nepažymėtos spaudais pasuose, Valstybės sienos apsaugos informavimo tarnybos suvestinės nerodo, kad tuo laiku kas nors iš Nemunaičio kaimo važiavo per pasienio punktus. Dar daugiau - darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, kad oreiviai tuo laiku triūsė savo darbo vietose... Tačiau komandiruotės ne šiaip išrašytos, bet ir apmokėtos. Taip klubas prarado keliasdešimt tūkstančių litų. Kas ir kaip jais pasinaudojo, gaila, pareigūnai iki galo neįsigilino. Tada byla būtų pilnesnė. Kol kas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą teisėjas Rimas Švirinas G. Šurkui surašė baudžiamąjį įsakymą ir pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį nubaudė tik 1 875 litų bauda (15 MGL). Tačiau ar viskas turėtų tuo baigtis, ar klubui neturi būti grąžinti nežinia kur panaudoti pinigai?
