BNS ir "Akistata"
Lenkijos pajūrio mieste Gdanske, tarptautinės gintaro, bižuterijos ir brangakmenių parodos "Amberif" išvakarėse, iš seifo buvo pavogti deimantai, kurių bendra vertė 1,5 mln. JAV dolerių (beveik 4 mln. litų).
Į mugę, atvykę Belgijos kolekcionieriai savo turtą laikė organizatorių seife. Niekas neabejojo, kad brangenybės yra saugios, tačiau atidarius seifą paaiškėjo, jog jis tuščias.
Ši brangakmenių vagystė pastaruoju metu nėra pirmoji Europoje. Prieš kelias dienas Antverpene buvo pavogti deimantai, kurių vertė 21 mln. eurų (72,5 mln. litų).
Spėjama, kad ir Gdanske galėjo pasidarbuoti tas pats vyriškis. Už informaciją apie jį belgų policija pasiūlė 2 mln. eurų (6,9 mln. litų) premiją.
Deimantas - kiečiausias mineralas
Deimantais žmonės domėjosi nuo seno, o labai vertingi jie tapo nuo tos minutės, kai žmonės išmoko juos apdirbti. Šiuo metu deimantų kasyklų daugiausia yra Rusijoje, Bostvanoje, Kanadoje, Angoloje ir Pietų Afrikoje. Geriausios kokybės deimantai yra Afrikoje.
Kad pavyktų rasti ir nušlifuoti vieno karato geros kokybės deimantą, reikia kasyklose iškasti 250 tonų uolienos. Karatas - tai brangakmenių svorio matavimo vienetas. Vienas karatas yra lygus 0,2 g.
Vienas didžiausių pasaulyje deimantų yra "Didysis Mongolas", rastas XVII amžiuje. Jo dydis siekė net 793 karatus. 620 karatų deimantas "Sedafu", šiuo metu priklausantis vienai amerikiečių deimantų kompanijai, buvo rastas 1970 metais Siera Leonėje. 530 karatų deimantas puošia Karaliaus Edvardo VII skeptrą ir šiuo metu saugomas Londone. Dažnai dideli deimantai turi defektų, todėl jie yra skaldomi į mažesnius.
Deimantai dėl didelio slėgio ir aukštos temperatūros po žemės mantija susiformavo prieš 1 - 3 milijardus metų.
Nuolat buvo bandoma dirbtiniu būdu išgauti deimantą iš anglies ir net iš anglies dioksido, esančio ore, tačiau tai pavyko padaryti tik 1943 metais, kai iš 100 bandymų 3 buvo sėkmingi. Pirmąkart dirbtinis deimantas iš grafito gautas 1953 metais.
Aplaistyti krauju
Nors Merlina Monro dainavo dainą "Deimantai - geriausi merginų draugai", o ankstyvosios krikščionybės laikais deimantai buvo siejami su Kristumi, tačiau dėl jų pralieta labai daug kraujo. Ypač tragiška Siera Leonės brangakmenių istorija, apie kurią pasakoja kaip tik šiuo metu demonstruojamas filmas "Kruvinasis deimantas".
Pilietinis karas Siera Leonėje prasidėjo 1991 metais, kai sukilėliai pradėjo karinius veiksmus prieš oficialią šalies valdžią. Didelę paramą jiems teikė Liberija. Kad ir kaip keistai atrodytų, tačiau visuotinę taiką išpažįstančios Jungtinės Tautos, tuo metu akylai stebėjusios Kosovą, visiškai nesikišo į Siera Leonės gyventojų genocidą. Sukilėlių karinės pajėgos čia žudė ištisus kaimus, beginklius žmones prievarta išveždavo į deimantų kasyklas ir paversdavo vergais. Rasti deimantai buvo parduodami juodojoje rinkoje, o už gautus pinigus perkami ginklai. Tuo metu "kruvinieji kristalai" iš Siera Leonės sudarė apie 15 proc. pasaulio deimantų rinkos. Dešimtmetį trukusio karo metu žuvo apie 50 tūkst. Siera Leonės gyventojų, beveik pusė tautos buvo išblaškyta ir suluošinta. Ir tik 2002-aisiais, kuomet į šalį pagaliau įvedė kariuomenę Jungtinės Tautos, žmonių naikinimas buvo sustabdytas.
Šis filmas šoką sukėlė ne tiek žiūrovams, kiek deimantų prekeiviams. Šiuo metu apie 85 proc. neapdorotų ir apie pusę visų pjaustytų deimantų yra parduodama Belgijos mieste Antverpene. Šiame mieste įsikūrusio Pasaulio deimantų centro korporatyvinių reikalų direktorius Filipas Klaesas sakė, kad pažiūrėję šį filmą žmonės ims blogai galvoti apie deimantus ir jų nebepirks. Tai deimantų industrijai gali atnešti nemalonių padarinių. Iš tikrųjų filme ir parodyta, kad deimantų industrija nuraikė neįtikėtiną Afrikos dovaną, bet iki šiol ja nesidalina su pačia Afrika.
