Perskaitęs konservatorių pareiškimą, kuriuo jie piktinasi dėl naujo Mindaugo tilto užrašo, kad jis pastatytas už Vyriausybės ir savivaldybės lėšas, supratau - opoziciją, tarp jų ir konservatorius, ištiko visiška kūrybinė krizė arba, kitaip sakant, politinė impotencija.
Jeigu tuo buvo norima paaiškinti, kad valstybės ir savivaldybės biudžetai, iš kurių tiltas pastatytas, yra mokesčių mokėtojų pinigai - tai anokia čia naujiena. Valstybės ar savivaldybių investicijos - įprastas reikalas visame demokratiškame pasaulyje ir jei tai paminėta, pastačius Mindaugo tiltą, nėra jokios problemos, dėl kurios būtų verta daryti kokius nors pareiškimus... Svarbiausia, kad yra kažkas statoma, o ne tik griaunama, nes konservatorių laikais, deja, kaip pamename, nieko išskirtinio pastatyta nebuvo. Tačiau, matyt, būtent ši aplinkybė verčia konservatorius daryti tokius politinius pareiškimus, kurie, pagal jų propagandinę logiką, turėtų menkinti dabartinės valdžios darbus.
Atrodo, kad naujasis Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, kaip dera tikram konservatoriui, tęsia savo pirmtako Vytauto Landsbergio politinę tradiciją. Pastarąjį visuomet piktindavo Algirdo Brazausko užmojai ką nors statyti, restauruoti ir pan. Pavyzdžiui, 1997 metų prezidento rinkimų kampanijoje, kurią Vytautas Landsbergis, kaip pamename, triuškinamai pralaimėjo, jo rinkimų štabas buvo pareiškęs, kad prezidento Algirdo Brazausko restauruotą Prezidentūros pastatą, konservatorių kandidatas į prezidentus laimėjimo atveju atiduotų našlaičių prieglaudai. Rinkėjams, atrodo, toks pareiškimas įspūdžio nepadarė, juolab kad Algirdas Brazauskas rinkimuose nedalyvavo ir juos laimėjo Valdas Adamkus.
O prezidentūra Simono Daukanto aikštėje tebestovi ir tarnauja valstybei. Ačiū Dievui, nes kurgi priimtume prezidentus ir karalius iš Europos, o ypač minint garbingą karaliaus Mindaugo karūnavimo sukaktį. Gal sovietinės architektūros Seimo rūmuose? O gal našlaičių prieglaudoje? Ar kur kitur?
Apskritai konservatoriams su statybomis nesiseka. Prakiuręs jų valdžios laikais M. K Čiurlionio muziejaus stogas Kaune taip ir nebuvo per trejus metus užlopytas, nors pats profesorius Vytautas Landsbergis, tuometinis Seimo pirmininkas ir kompozitoriaus kūrybos tyrinėtojas, turėjo nemenką valdžią ir galėjo ką nors padaryti. Bent jau patarti kultūros ministrui Sauliui Šalteniui pertraukose tarp mankštos pratimų Vilniaus užeigose… Kaip tyčia vėl tam pačiam Algirdui Brazauskui vadovaujant Vyriausybei ir šis muziejus po restauracijos atvėrė lankytojams duris.
Nenukrypstant į smulkmenas, reikėtų pažymėti, kad didžiausias mokesčių mokėtojų įžeidimas yra ne kokios nors statybos, o jų pinigų švaistymas nežinia kam ir kur. Konservatoriai, užbaigę savo kadenciją, paliko valstybės iždą deficitinį ir praskolintą, taip nieko svarbesnio ir nepastatę. Todėl suprantamas ir jų dabartinis nepasitenkinimas: tiltas pastatytas, gatvės restauruotos ir toliau tvarkomos, šalies ekonomika auga. Integracijos į NATO ir ES kairieji nesužlugdė, kaip buvo gąsdinami rinkėjai per praėjusius Seimo rinkimus, veikiau priešingai - sėkmingai baigia, pakeliui išsprendę daugelį tiems patiems konservatoriams neįkandamų problemų. Yra ir dėl ko jaudintis - artėja nauji rinkimai. Tačiau kam taip žemintis ir laužti iš piršto problemas? Dviračių šou siužetų ir šiaip netrūksta, o Konservatorių partija galėtų piktintis rimtesnėmis problemomis, kurių po jų “Lietuvos sėkmės” programos realizavimo dar ilgai nepritrūks.
