BNS, AKISTATA
Europos Žmogaus Teisių Teismo penkių teisėjų kolegija atmetė 1991-ųjų sausį už nepavykusį perversmą nuteisto Juozo Kuolelio prašymą perduoti nagrinėti jo bylą Didžiajai kolegijai. Paskelbtas sprendimas yra galutinis ir įsigaliojo paskelbimo dieną.
Strasbūro teismas į vieną bylą buvo sujungęs visų perversmininkų - J.Kuolelio, Leono Bartoševičiaus ir Mykolo Burokevičiaus - skundus, nors jie juos parašė ir atsiuntė kaip atskirus. Atmetus 77 metų J.Kuolelio skundą sprendimas galutinis tapo ir kitų pareiškėjų - L.Bartoševičiaus ir M.Burokevičiaus - atžvilgiu.
Didžiajai kolegijai byla gali būti perduodama tik tada, kai rimta visuotinės svarbos problema arba keliamas sudėtingas konvencijos aiškinimo ir taikymo klausimas.
Šiemet vasario 19 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė kitus M.Burokevičiaus, J.Kuolelio ir L.Bartoševičiaus skundus prieš Lietuvą. Jie buvo įvertinti kaip nepagrįsti.
Perversmininkų skundai Strasbūre buvo priimti nagrinėti 2006-ųjų sausį. Tai buvo pirmosios bylos prieš Lietuvą, dėl kurių Vyriausybei pateikti klausimai dėl sąžinės ir susivienijimų laisvės.
Buvę Komunistų partijos nariai skundėsi, kad jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos nepagrįstai ilgai, ir prašė milijoninių kompensacijų.
14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 metų sausio 13 dieną. Būtent dėl šių įvykių buvo nuteistas M.Burokevičius. Jis buvo įvardytas kaip vienas 1991 metų sausio tragiškų įvykių Vilniuje kaltininkų. 1999-aisiais kartu su M.Burokevičiumi buvo nuteisti ir kiti aktyvūs perversmo dalyviai, komunistų partijos nariai - Juozas Jermalavičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius, Jaroslavas Prokopovičius bei kiti. Visi jie jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.
Promaskvietiškos Komunistų partijos, kuriai vadovavo M.Burokevičius, veikla Lietuvoje uždrausta 1991 metais.
