Automobilių meistrai - transporto vagysčių organizatoriai?
Teisingumas stringa - nusikaltėliai triumfuoja
Buksuojantis teisingumas - nusikaltėlių globėjas
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampoliečiai Antanas Abraitis (37 m.) ir Arvydas Klenauskas (38 m.), Suvalkijos sostinėje gerai žinomi automobilių remonto meistrai, teisėsaugininkų duomenimis, yra susiję su nusikalstamo pasaulio atstovais: pastarųjų pavogtus automobilius pirmieji paremontuodavo, pertvarkydavo ir išgabendavo į Baltarusiją. Nors tokių faktų buvo nustatyta bene prieš dvejus metus ir paskelbta, jog automobilių meistrai kaltinami ne tik bendrininkavę su mašinų vagimis, bet kai kurias vagystes ir patys organizavę, Temidės tarnai kol kas negali padėti galutinio taško "meistrų istorijoje".
Idėją pakišo baltarusiai
2000 - ųjų vasarą Marijampolės policijos pareigūnai, turėdami operatyvinės informacijos, surengė pasalą prie Marijampolės priemiestyje, Narto - Naujienos kaime, esančio garažo, kurį tuo metu nuomojosi A. Klenauskas ir A. Abraitis. Per operaciją garaže buvo rasti trys automobiliai, kurių neseniai buvo pasigedę tikrieji jų savininkai. Be garaže buvusių įvairių atsarginių automobilių detalių bei įrankių mašinoms ardyti, iš krosnies buvo išimta bandytų sudeginti automobilių kėbulų bei valstybinių numerių, priklausiusių tuo metu Marijampolėje pavogtoms mašinoms. Įtarimai, jog šiame garaže pertvarkomos vogtos transporto priemonės, pasitvirtino. Buvo nustatyta, kad per dešimt pastarųjų mėnesių (iki policijos operacijos dienos) A. Klenausko ir A. Abraičio rankos perdirbo dešimt vogtų automobilių - šeši jų buvo išgabenti į Baltarusiją, o keturi išardyti ir realizuoti dalimis.
Sulaikyti automobilių meistrai neneigė žinoję, jog remontuodavo ir naujam gyvenimui (tik jau kitoje šalyje) prikeldavo vogtus automobilius. Jie pasakojo anksčiau darbavęsi Baltarusijos mieste Brianske, buvę gerai vertinami, todėl gavę pasiūlymų imtis neteisėtos veiklos - sudaužytus, prastos techninės būklės Baltarusijos piliečių automobilius pakeisti tokios pat laidos tinkamais eksploatuoti Lietuvoje pavogtais automobiliais. Sudvejojusių lietuvių mintis neva išsklaidė aukštas Červenės miesto milicijos skyriaus pareigūnas Aleksandras Isačkinas - jis tarsi būtų padrąsinęs jau įvertintus automobilių meistrus. Antanas ir Arvydas paskaičiavo, kad po avarijos apgadintą šio pareigūno automobilį remontuoti Lietuvoje labiau apsimokėtų. Išvykdami į namus, jie pasiėmė baltarusiškojo automobilio kėbulą ir važiuoklę. Praėjo vos du mėnesiai, ir milicininkas jau turėjo "pagydytą" savo automobilį. Tuomet talentingieji lietuviai meistrai gavo ir daugiau užsakymų.
Už garažo sienų
Žinodami, kokio automobilio laukiama Baltarusijoje, automobilių meistrai tokios pat markės automobilio sulaukdavo savo nuomotame garaže. Kaip teigiama, užsakytas mašinas Antanui ir Arvydui pristatydavo marijampoliečiai Kolia, Dainius ir Robertas. Įvykį tyrę pareigūnai pagal turimas Marijampolės nusikalstamo pasaulio atstovų nuotraukas nustatė, jog tai gerai teisėsaugininkams žinomi mašinų vagys Žilvinas Petruškevičius, Dainius Kulboka ir Robertas Jakevičius. Tačiau surinkti pakankamai įkalčių dėl konkrečių buvusių vagysčių ir tuo apkaltinti įtariamuosius pareigūnams nepavyko.
Antanas Abraitis ir Arvydas Klenauskas naktimis į jų garažą atgabentus Marijampolėje pavogtus automobilius pertvarkydavo: įvirindavo baltarusiškų automobilių kėbulų numerius, prikniedindavo kitas identifikavimo korteles, uždėdavo kitus (baltarusiškus) valstybinius numerius. Kai kuriuos vogtus automobilius meistrai perdažydavo, į vieną vogtą mikroautobusą įmontavo daugiau sėdimų vietų, stalelį. Iš anksto būdavo pasirūpinama transporto priemonės registracijos liudijimu bei įgaliojimu vairuoti svetimą mašiną - šiuos dokumentus parsiveždavo užsakymus Baltarusijoje priėmę patys meistrai arba jų sulaukdavo sutartu laiku perduodant į Lietuvą kursuojančiu traukiniu, maršrutiniu autobusu. Iš lietuviškų virtę baltarusiškais automobiliai, lietuvių vairuojami į Baltarusiją legaliai, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio pareigūnų atskiro dėmesio nesulaukdavo.
Automobilius Marijampolėje pavogdavę asmenys turėdavo meistrų garažo raktus ir užsakytą "prekę" pristatydavo, kaip minėta, naktį. Kad niekas neįtartų, kodėl dažnai garaže lankosi vienas nusikalstamo pasaulio atstovas - automobilių vagis, šis garaže laikydavo savo automobilį, reikalavusį remonto. Už pristatytus pavogtus automobilius meistrai sumokėdavo Ž. Petruškevičiui - Koliai. Visos šios detalės leido teisėsaugininkams teigti, jog už Narto - Naujienos kaime esančio garažo sienų mažiausiai bene metus veikė gerai organizuota nusikaltėlių, tiksliai pasiskirsčiusių darbais, grupė. A. Abraitis ir A. Klenauskas - tos organizuotos grupės nariai, bendrininkavę su automobilių vagimis, kartais net ir organizavę vagystę.
Apkaltino ... žuvusį kaimyną
Versijos, jog Antanas ir Arvydas remontuodavo vogtus automobilius, kuriuos jiems pristatydavo anksčiau išvardinta trijulė, sulaikyti ir apkaltinti automobilių meistrai laikėsi gana ilgai - beveik metus. Per tą laiką jie pagyveno tardymo izoliatoriuje, keletą kartų davė nuoseklius parodymus. Belaukdami teismo dienos, abu vyrai, jau mėgaudamiesi laisve ir turėdami galimybę dar kartą ant gyvenimo svarstyklių "uždėti" savo praeitį ir "zona" pakvipusią ateitį, duotus parodymus staiga pakeitė. Jiedu pradėjo tvirtinti iki tol liudiję melagingai - neva Kriminalinės policijos pareigūno Ginto Gudanavičiaus, dalijusio jiems pažadus "tuoj padaryti tik liudininkais", raginimu ir patarimu. Esą kriminalistas pats nurodė, kuriuos tris žinomus automobilių vagis "reikia įduoti", pats diktavo ir leido vienam nuo kito nusirašyti parodymus. O kai Antanas ir Arvydas esą suprato buvę apgauti ir apkalbėję "nekaltus žmones" (numanomus automobilių vagis - I. Z.), jie nutarė pasakyti tikrąją tiesą. Toji tiesa, kurios kaltinamieji atkakliai laikėsi ir teisme, tokia: automobilius remontuoti jiems atgabendavęs kaimynas Liudas Sendžikas (38 m.), ir meistrai tikrai nežinoję, kad tvarkydavo vogtus automobilius. Mat Liudas esą sakydavo pargabendavęs pigesnių automobilių iš Vokietijos - juos ir tekdavę remontuoti. Deja, patikrinti šią tiesą nei tada, nei dabar neįmanoma, nes Liudas Sendžikas - avarijoje žuvęs žmogus. Absurdiškas sutapimas: jo gyvenimas netikėtai nutrūko tą pačią naktį, kai buvo sulaikyti A. Abraitis ir A. Klenauskas. Kodėl iš karto nebuvo minima žuvusio nelaimėlio pavardė (ko gero, apie pražūtingą avariją sulaikytieji dar nežinojo), paaiškinti sunku. "Akistatos" korespondentės kalbinta L. Sendžiko našlė tikino esanti priblokšta išgirstos naujienos. Moters teigimu, jos vyrą su A. Klenausku siejo tik kaimynystė, tačiau dabar, kai Liudo jau nėra, A. Klenauskui labai patogu įrodinėti kitaip.
- Koktu klausytis, ką paisto teisiamieji - net mirusiems ramybę drumsčia! - piktinosi į teismo posėdį akistaton su teisiamaisiais iškviestas Marijampolės policijos kriminalistas G. Gudanavičius. - Esu apkaltintas, kad sulaikymo naktį gėriau, kad "spaudžiau" sulaikytuosius liudyti pagal mano nurodymus ir dalinau jiems palankius pažadus. Kiek tyriau panašių įvykių, visą laiką teisme kaltinamieji griebiasi gudrybių, kaip skęstantysis - šiaudo: pareigūnus kaltina smurtu ir moraline prievarta. Apmaudu, kad sulaikant negalėjome visko nufilmuoti - neturėjome naktį filmuoti tinkamos technikos. Ne kitų kaltės ieškokite, o nuo jūsų nukentėjusiems žmonėms į akis pažvelkite ir atlyginkite jiems žalą, - atsisukęs į galvas nunarinusius teisiamuosius moralizavo pareigūnas.
Paskutinis taškas - dar negreitai
Šią dešimties epizodų baudžiamąją bylą Marijampolės apylinkės teisme išnagrinėjusi teisėja Teresė Klimienė nuosprendžio nepaskelbė - buvo priimta tik teismo nutartis bylą grąžinti tardymui papildyti ir nurodyta, kad automobilių, kuriuos remontuodavo Antanas ir Arvydas, vagystėmis įtartiems R. Jakevičiui, D. Kulbokai bei Ž. Petruškevičiui baudžiamosios bylos buvo nutrauktos nepagrįstai. Taigi dabar šiems marijampoliečiams vėl pakibo atsakomybės grėsmė. Kaip teigiama teismo nutartyje, kaitaliodami parodymus teisiamieji vengia baudžiamosios atsakomybės, o kartu dangsto ir savo tikruosius bendrininkus. Teismo neįtikino "Sendžiko versija" - esą tai tik negarbingas bandymas suversti nusikaltimų organizatoriaus kaltę jau mirusiam ir nebegalinčiam apsiginti žmogui.
Nors teisiamųjų advokatai neigė ginamųjų kaltę ir stebėjosi, kad minima "kažkokia mistinė vagių grupė", neva bendradarbiavusi su jų ginamaisiais, tačiau valstybinis kaltintojas prokuroras Gintautas Savukynas, tikindamas teisiamuosius žinojus remontuodavus vogtus automobilius, advokatų pašaipas atrėmė retoriniais klausimais: kodėl visi automobiliai į garažą buvo atvairuojami tik naktį? kodėl garaže kartu darbuodavęsis pagalbininkas, kaip jis liudijo teisme, nuolat nebūdavo įleidžiamas į vieną patalpą ir jam nurodinėta nesikišti? kam reikėdavę lietuviškus automobilių numerius pakeisti baltarusiškais? kodėl apie tariamą L. Sendžiko vaidmenį pradėta kalbėti tik praėjus ilgam laiko tarpui, o ne iš karto - juk žmogus žuvo nusikaltėliams palankiu metu? kaip būtų galima paaiškinti automobilių meistrų samprotavimus nežinojus, jog perdirbti atgabenami vogti automobiliai, kai viename jų buvo rasti tikrojo savininko dokumentai? Turbūt tik tuo, kad dabar jau išgarsintame garaže buvo legalizuojami vogti (!) automobiliai - ir meistrai tai žinojo.
Kada ir kokia bus šios istorijos pabaiga, galima tik spėlioti. Tai, kad ne vienas įvykį tyrusių pareigūnų žingsnis buvo žengtas pavėluotai, iš rimto nusikaltimo tegali likti akimirksniu susprogusio muilo burbulo įspūdis, apvainikuotas nebaudžiamų patyrusių nusikaltėlių triumfu.
2002 05 02
