Skaitytoja Valerija J. iš Panevėžio klausia, kuo skiriasi išlaikymo iki gyvos galvos sandoris nuo testamento.
Testamentas ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis - tai du visiškai skirtingi teisinių santykių reglamentavimo būdai. Testamentu asmuo išreiškia savo valią, kam po jo mirties turėtų atitekti jo turtas. Testamentą galima bet kada keisti, priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių. Jį sudaryti galima pas bet kurį Lietuvos notarą.
Tuo tarpu išlaikymo iki galvos sutartimi žmogus jau nuo šios sutarties sudarymo momento perduoda nuosavybės teises į savo turtą kitam žmogui - vaikams, rūpintojams, visiškai svetimiems žmonėms su sąlyga, kad tie rūpinsis ir finansiškai išlaikys jį iki gyvos galvos, t.y. iki pat turtą atiduodančiojo mirties. Išlaikytosios garantuoja, kad iki gyvos galvos prižiūrės tą asmenį, rūpinsis gyvenamąja patalpa, maistu, drabužiais. Išlaikymas gali būti teikiamas ir periodinėmis išmokomis.
Sudaręs testamentą, žmogus ir toliau lieka savo turto savininku, bet neturi jokių garantijų, kad sugebės išlaikyti tą turtą bei save. O sudaręs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, žmogus netenka nuosavybės, tačiau gauna garantijas, kad jis bus aprūpintas iki paskutinės gyvenimo dienos.
