Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusį antradienį, švintant, ugnis pasiglemžė jonaviškio Eugenijaus Rudzevičiaus (42 m.) ir jo ketverių metukų sūnaus Justo gyvybes. Kaimynų bei tame pačiame name gyvenančių tolimų giminaičių pastangos išgelbėti nelaiminguosius buvo bevaisės. Atskubėję gaisrininkai po keleto valandų ugnį užgesino, tačiau gaisravietėje rado du visiškai apanglėjusius lavonus. Iš pradžių buvo baiminamasi, jog ugnyje žuvo ir Eugenijaus žmona Vilija Rudzevičienė su vyresniuoju, dešimtmečiu, sūneliu Sauliumi, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jiedu tą naktį namuose nenakvojo.
Pažadino vanduo
Pažangos gatvės 21-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame kilo gaisras, priklausė dviem šeimininkams - vienoje pusėje gyveno Ona ir Jonas Šlevai, kitoje - pastarųjų giminaičiai bendrapavardžiai Elena ir Vaclovas. Namo palėpėje buvo įrengti dar du butai, kuriuose buvo įsikūrusios šeimininkų dukros su šeimomis. Apie ketvirtą valandą ryto kitoje gatvės pusėje gyvenantys kaimynai išgirdo keistą traškesį. Pakirdęs iš miego Mečislovas Vasiliauskas išėjo į kiemą apsidairyti. Pamatęs virš Šlevų namo besiraitančius dūmus, jis tą pačią akimirką suprato, jog kilo gaisras. Vyriškis negaišdamas puolė prie kaimynų namo, garsiai šaukdamas: "Gaisras, kelkitės" ėmė kumščiais belsti į langus. Iš saldaus miego prikelti Elena bei Vaclovas Šlevai suskubo žadinti palėpėje su sūnumi gyvenančią dukrą Editą Cikanavičienę (jos vyras šiuo metu dirba užsienyje). Tuo metu iš kitos palėpės, kurioje buvo įsikūrę Eugenijus bei Vilija Rudzevičiai su vaikais, vis labiau plito ugnis. Gatvę tuoj pat užplūdo minia žmonių, visi puolė skambinti gaisrininkams, tačiau su jais susisiekti ilgokai nepavyko. Kažkas šoko į automobilį ir išskubėjo šauktis pagalbos. Tuo metu kieme pasirodė Ona Šlevienė. Garbaus amžiaus moteris nelabai suvokė, kas darosi, mat buvo pažadinta per lubas tiesiai lovon pradėjusio tekėti vandens. Nesulaukdami gaisrininkų, žmonės patys bandė patekti į Rudzevičių butą, tačiau vos atplėšus duris praėjimą užtvėrė didžiulė ugnies siena. Bet kokios pastangos kaip nors pasiekti ir išvaduoti iš ugnies nelaisvės ten gyvenusius žmones tapo bevaisės.
Žmonės mokė gelbėtojus
Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos laikinai einantis viršininko pareigas Eugenijus Zabarauskas teigė, jog pranešimą apie gaisrą (skambino policijos komisariato pareigūnas) budėtojas gavo penkios minutės po penktos valandos ryto. Dar po penkių minučių du ekipažai - gelbėtojų automobilis ir autocisterna - jau buvo prie gaisravietės. Namo stogas jau degė atvira liepsna. Suvokę, jog savomis jėgomis nesusidoros, ugniagesiai išsikvietė kolegas iš Ruklos. Tuo metu gatvėje gausiai susirinkę žmonės reiškė pastabas, mokė gaisrininkus dirbti. E. Zabarausko teigimu, jie nesuvokė, jog du kubiniai metrai vandens išliejami per akimirką... Ugnis buvo sustabdyta per 43 minutes, gaisras visiškai užgesintas tik po pusketvirtos valandos. Nuodėgulių ir pelenų krūva virtusiame Rudzevičių bute gelbėtojai surado neatpažįstamai apdegusių dviejų žmonių lavonus. Neliko abejonių, jog ugnyje žuvo Eugenijus Rudzevičius su sūneliu. Kol nebus atlikti tyrimai, gelbėtojai negali tiksliai nurodyti gaisro priežasties, tačiau šiuo metu viena realiausių versijų yra ta, jog nelaimę atnešė neatsargus rūkymas. Taigi gaisras ne tik nusinešė dviejų žmonių gyvybes, bet ir stipriai nuniokojo namą, sunaikino visą Vilijos Rudzevičienės bei šalimais gyvenusios Editos Cikanavičienės turtą.
Nelaimės išvakarėse - stiprios išgertuvės
Siaubo ir begalinio skausmo prislėgta Vilija Rudzevičienė nelaimės dieną buvo visiškai sutrikusi. Tik vaistų dėka 34 metų moteris galėjo bendrauti su žmonėmis ir rūpintis dviejų artimiausių šeimos narių laidotuvėmis. Prislėgtu balsu Vilija pasakojo, jog išvakarėse, apie devintą valandą ryto, pas juos į svečius atėjo Eugenijaus sesuo Lidija su vyru Kęstu. Jie atsinešė alaus. Nuo vaišių vyrai apgirto, todėl apie pietus visi nuėjo miegoti. Vėliau jau Lidija pakvietė į svečius. Šiam pasiūlymui niekas neprieštaravo. Nusipirkusios alaus dvi šeimos laiką leido gamtoje, prie Neries, paskui suėjo į Lidijos butą. Vilija matė, jog jos vyras visiškai girtas. Kai Eugenijus nusprendė važiuoti namo, šio svainis iškvietė taksi. V. Rudzevičienė sakė, jog paskui vyrą išbėgo ir jų mažametis sūnelis Justas. Moteris nespėjo jų sustabdyti. Tą vakarą ji namo negrįžo - su vyresniuoju sūnumi Sauliumi liko nakvoti vyro sesers bute. Už kelių valandų našle tapusi moteris buvo įsitikinusi, kad vyras eis miegoti ir čionai nebegrįš. Apie namuose kilusį gaisrą ir didžiulę netektį ryte jai pranešė brolis Henrikas. Tokia buvo nukentėjusios moters versija, tačiau žento bei anūko netekusi Ona Šlevienė vis kartojo: "Kodėl "jie" negalėjo išgelbėti vaiko?" Kas tie "jie" - moteris nepaaiškino. Vėliau kitoje namo palėpėje gyvenusi E. Cikanavičienė sakė iki gilios nakties iš Rudzevičių buto girdėjusi sklindant muziką, didžiulį triukšmą. Ji negalėjo pasakyti, ar ten vyko išgertuvės, tačiau matė, kaip sutemus namo taksi parvažiavo Eugenijus. Kiti kaimynai taip pat tikino girdėję iki vėlumos iš šio buto sklindantį triukšmą. Deja, kol kas niekas negali pasakyti, ar tame bute buvo girtaujama ir kas apskritai ten vyko prieš atsitinkant nelaimei...
Prarado du žmones ir visą turtą
Grąžydama rankas V. Rudzevičienė guodėsi, jog prarado ne tik du artimiausius žmones, bet ir visą turtą. Ugnis visiškai suniokojo butą, baldus, drabužius, netgi dokumentus. Ji su sūnumi Sauliumi liko kaip stovi. Vilija tikino nežinanti, kaip reikės gyventi toliau - nelaimės dieną sakė neturinti nė cento. Ir iki šios nelaimės jos šeimos materialinė padėtis buvo labai sunki. Eugenijus jau kuris laikas buvo bedarbis, todėl jai vienai teko išlaikyti šeimą. Deja, valytojos uždarbis jaunimo mokykloje gana menkas... V. Rudzevičienė pasakojo, jog vyras, su kuriuo pragyveno 11 metų, intensyviai girtauti pradėjo prieš porą mėnesių, kuomet pas vieną jonaviškį neteko darbo. Pastarojo garaže Eugenijus neoficialiai remontuodavo automobilius. Sumažėjus užsakymų ir nebelikus darbo jis buvo priverstas išeiti. Vilija sakė ne kartą kalbėjusis su vyru dėl girtavimo, Eugenijus žadėjęs netgi "užsikoduoti", tačiau pažadai liko pažadais. Lyg kažką nujausdamas, iki nelaimės jis gėrė tris dienas iš eilės. Moteris su pasibaisėjimu prisiminė praėjusį sekmadienį... Tądien, būdamas visiškai girtas, Eugenijus į automobilį susisodino vaikus ir išvažiavo į karjerus maudytis. Vilija labai išgyveno - juk automobilis nebuvo draustas, be to, vyras prie vairo sėdo neblaivus. Grįžęs namo jis gyrėsi, jog mašina labai gerai lėkė (tikino važiavęs didžiuliu - apie 130 kilometrų per valandą - greičiu), o sūnus Saulius esą net iš priekinės sėdynės persikraustęs į galinę - išsigandęs...
Nukentėjo bendrasavininkai
Nelaimė skaudžiai palietė ir kitus šiame name gyvenančiuosius. Editai Cikanavičienei pavyko išgelbėti tiktai televizorių ir du fotelius. Deja, ji prarado visą likusį turtą bei pastogę - namo palėpėje įrengto buto nebeliko. Stipriai nukentėjo ir jos tėvų kambariai, baldai, kiti daiktai. Ko nesunaikino ugnis, sugadino vanduo... Rodydama suniokotus kambarius, Elena Šlevienė negalėjo suvaldyti ašarų. Motina su dukra prašė viešai padėkoti ugniagesiams, visiems kaimynams, giminėms, padėjusiems nelaimės akimirkomis... Vis dėlto moterys labiausiai išgyveno dėl žuvusių žmonių. Joms labiausiai buvo gaila mažojo Justuko. Edita Cikanavičienė teigė nesuvokianti, kaip su šiomis netektimis susitaikys Vilija...
