Aurelija Jaruševičiūtė
Daugiau nei prieš metus netikėtas gaisras pavertė pelenais Vaišvilų kaimo (Vilkaviškio r.) gyventojo Vito Grimalausko gyvenamąjį namą. Užgesinę ugnį, tarp rusenančių griuvėsių gaisrininkai aptiko sodybos šeimininko ir jo sugyventinės J. Petravičienės apanglėjusius palaikus. Paaiškėjo, jog J. Petravičienės nepilnametės dukters Žydrūnės akyse nusikaltėliai mirtinai subadė motiną ir netikrą patėvį, uždegė namus, o ją pačią drebančią iš baimės tampė ir vežiojo iš vienos vietos į kitą.
Nenorėjo už grotų, todėl žiauriai nusikalto...
Trys iš keturių sunkiai suvokiamų nusikaltimų dalyvių - Virbalio miestelio (Vilkaviškio r.) gyventojai: praeityje tris kartus už vagystes ir plėšimą teistas Robertas Raulynas (23 m.), teisiamųjų suole vienąkart už vagystę sėdėjęs Mindaugas Ovčinikovas (30 m.) bei vagišiaus etiketę taip pat jau spėjęs užsikabinti Robertas Kereiša (21 m.). Ketvirtasis nusikaltėlių bendrininkas - pastarojo bendraamžis, Kriūkų kaime (Šakių r.) gyvenęs Armandas Bakanauskas... Atsidūrę Kauno apygardos teisme, teisiamieji nebuvo nuoširdūs, neatgailavo ir neprašė pasigailėjimo, o visais būdais gynė save ir bandė apkaltinti vienas kitą...
Dabar jau aišku, jog tragišką sugyventinių likimą nulėmė rimtas motyvas - noras paslėpti ne ką lengvesnį ankstesnį nusikaltimą - J. Petravičienės dukters išžaginimą. Neseniai iš kolonijos grįžęs Robertas Raulynas tikriausiai puikiai žinojo, koks nesaldus gyvenimas už grotų laukia prievartautojų, todėl grasinimais ir smurtu bandė nutildyti išžagintos mergaitės motiną ir patėvį, o galiausiai supratęs, kad šie neatsiims iš policijos pareiškimo, pasiryžo kruvinam darbui, kartu įtraukdamas ir savo draugus...
Mergaitės pasipriešinimą palaužė kumščiais
2001 metų gruodžio 3-iąją tuomet keturiolikmetė Žydrūnė kartu su motina ir patėviu lankėsi pas Virbalyje gyvenančius sutuoktinius Revaičius. Ten buvo ir Robertas Raulynas. Visi, išskyrus nepilnametę, girtavo. Netrukus Robertas ėmė kibti prie Žydrūnės, kvietė eiti su juo į virtuvę pasikalbėti, o šiai nesutikus smogė kumščiu į veidą. Nuo smūgio nuskilo Žydrūnės priekinis dantis, iš nosies pasipylė kraujas. Nusitempęs į savo motinos gyvenamojo namo palėpę, tą vakarą mergaitės namo neišleido, prievarta apnakvindinęs išžagino. Savo nepilnametės aukos bandymą pasipriešinti vyrukas palaužė kumščiais...
Kitą rytą nukentėjėlę namo parsivedusi motina sužinojo, kas atsitiko. Moteris bandė aiškintis su R. Raulynu, tačiau pastarasis pagrasino, jog jeigu bus parašytas pareiškimas policijai, kažkuris iš jų (t. y. ji arba sugyventinis) žeme nebevaikščios. Šiuos savo ketinimus žagintojas netrukus įvykdė.
Kruvina egzekucija
Gruodžio 7-ąją, maždaug apie vidurnaktį, į V. Grimalausko namus įgriuvo R. Raulynas, M. Ovčinikovas, R. Kereiša ir jų bendrininku tapęs A. Bakanauskas. Apie tai, kas dėjosi toliau, aiškina pati Žydrūnė. Jos teigimu, atvykėlius įsileidusi motina su R. Raulynu kalbėjosi virtuvėje, tačiau po kiek laiko visi išvažiavo, nes mama pareiškė, jog kalbėsis su Robertu, kai šis bus blaivus. Šutvė grįžo brėkštant naujos dienos rytui. Apie 6 valandą J. Petravičienė buvo priversta dar kartą lipti iš lovos atidaryti durų girtiems bastūnams. Vidun sugriuvo visi keturi. M. Ovčinikovas ir R. Kereiša puolė spardyti motiną. Tuo metu kažkuris iš jų liepė A. Bakanauskui išvesti Žydrūnę į virtuvę ir saugoti. Šis sučiupo mergaitę už rankos ir ištempė iš kambario, kuriame prasidėjo žiauri egzekucija. Pro praviras duris Žydrūnė matė, kaip M. Ovčinikovas iš striukės kišenės išsitraukė peilį ir padavė R. Kereišai, o pats ėmė smaugti lovoje gulėjusį patėvį. Mergaitės akyse M. Ovčinikovas nudūrė jos motiną, o R. Kereiša patėvį. R. Raulynas stovėjo viduryje kambario ir pergalingai šypsojosi... Kai kruvinas darbas buvo baigtas, R. Raulynas iš virtuvės pašaukė Žydrūnę ir liepė rengtis. Tuo metu M. Ovčinikovas atsinešė bakelį benzino, aplaistė lavonus, apšlakstė kambario grindis ir sienas. Mergaitė buvo pasodinta į automobilį, kuriuo atvažiavo žudikai, o tuo metu M. Ovčinikovas uždegė žvakę ir išdaužęs langą įmetė vidun. Netrukus padangę nušvietė didžiulio gaisro pašvaistė, o nusikaltėlių ekipažas pasuko Virbalio link. Pakeliui M. Ovčinikovas atsikratė žudynių įkalčių - dviejų peilių ir kruvinos striukės...
Tą pačią dieną R. Raulynas savo auką Žydrūnę atsivežė į Kauną. Jiedu apsigyveno Ašigalio gatvėje esančiame vieno jo pažįstamo bute. Vėliau nukentėjusioji tvirtins nuo žudiko nepabėgusi todėl, kad dar nebuvo atsigavusi po patirtų išgyvenimų, bijojo, kad ir jai gali taip atsitikti... Žydrūnė prašėsi išleisti namo (matyt, ji net nesuvokė, kad namai jau virtę pelenais), R. Raulynas lyg ir žadėjo įsodinti į autobusą, tačiau kitądien šiame bute ją surado ir išlaisvino policija...
Kaltindamas kitus užsimiršo
Kaip jau buvo minėta - visi teisiamieji kaltino bendrininkus, tik ne save. R. Raulynas tvirtino gruodžio septintosios vakarą su M. Ovčinikovu, R. Kereiša, A. Bakanausku girtavęs pas Ritą Vaičiulienę. Apie vidurnaktį jis pasiūlė nuvažiuoti į Vaišvilų kaimą pas J. Petravičienę. J. Petravičienė tą vakarą su girtu R. Raulynu kalbėtis nepanoro ir liepė atvažiuoti tada, kai išsiblaivys. Teisiamasis tvirtino, jog toliau girtaujant M. Ovčininkovas esą ir pasiūlęs "užversti Bafius" (taip buvo pravardžiuojama J. Petravičienė ir jos sugyventinis V. Grimalauskas). Jis visą kaltę vertė M. Ovčinikovui ir R. Kereišai - esą jiedu mirtinai subadė sugyventinius (už ką - nežinojęs), o vėliau M. Ovčinikovas benzinu aplaistęs lavonus ir padegęs namą... Per parengtinį tyrimą R. Raulynas, matyt, užsimiršęs, pasakė vieną reikšmingą frazę: "Namus deginom, tarėmės, kad reikia nužudyti..."
Avinėliai vilko kailyje
M. Ovčinikovas papasakojo, jog dieną prieš šią žmogžudystę jam R. Raulynas buvo prasitaręs, jog sugyventiniai jį kaltina Žydrūnės išžaginimu, prisipažino bijąs vėl sėsti į kalėjimą. Lemtingąją naktį į V. Grimalausko sodybą atvykęs R. Raulyno, kuris esą vadovavęs "visam paradui", įkalbėtas. Teisiamasis tvirtino, jog sugyventinių jis nežudė, nes prasidėjus konfliktui išėjo laukan, nepadegė jų namo... Panašiu "geradariu" dėjosi ir R. Kereiša, kuris paaiškino matęs, kaip J.Petravičienę ir V. Grimalauską mirtinai subadė M. Ovčinikovas ir R. Raulynas. Esą po to pastarasis iš bagažinės paėmęs benzino bakelį ir jį nusinešęs prie namo. Kas buvę toliau - nežinąs, nes jie greitai nuvažiavę... Kaip jau galima tikėtis - nieko blogo nedarė, nematė ir negirdėjo, kas vyksta, ir ketvirtasis nusikaltėlis A. Bakanauskas. Jis tiktai prisipažino, jog virtuvėje laikė apkabinęs Žydrūnę...
Žiaurumas įvertintas
Penkių tomų baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai medžiagos, įrodančios visų šių teisiamųjų kaltę. Teismo medicinos ekspertai nustatė, jog J. Petravičienė mirė nuo kaklo ir gerklės sužalojimų, o jos sugyventinis V. Grimalauskas - nuo daugybinių žaizdų kūne. Baisiausia tai, jog dviguba žmogžudystė buvo vykdoma nepilnametės akivaizdoje. Nors A. Bakanauskas tiesiogiai žmonių nežudė, tačiau teismas jį pripažino bendrininkavus su nusikaltėliais. Tiesa, nebuvo įrodyta, jog jis kartu su kitais teisiamaisiais sukėlė gaisrą, todėl šį kaltinimą teismas atmetė.
Kauno apygardos teismo paskelbtas nuosprendis buvo griežtas. Didžiausia bausme - kalėjimu iki gyvos galvos - nuteistas R. Raulynas. Po 20 metų nelaisvės paskirta M. Ovčinikovui ir R. Kereišai. Visi jie pirmuosius septynerius metus praleis kalėjime. A. Bakanauskas kalės penkiolika metų. Kai kurie nuteistieji šį nuosprendį jau apskundė...
