Rimantas VENCLOVAS
Gaisrų serija Švėkšnoje prasidėjo balandį - Verbų sekmadienį iki pamatų supleškėjo ūkinis pastatas. Gegužės 10-ąją ugnis sunaikino vienuolika įvairios paskirties statinių. Per nepilną pusmetį kilę dar 6 gaisrai ne vieną šeimą paliko be pastogės, sunaikino ūkinius pastatus ir juose buvusį turtą, sudegė pagrindinėje miestelio aikštėje stovėjęs automobilis. Gaisruose apdegė keli žmonės, yra žuvusiųjų.
Per vieną iš paskutiniųjų gaisrų užsiliepsnojo Inocentui Stankui (41 m.) priklausantis ūkinis pastatas. Iki pamatų sudegė ne tik pats pastatas, bet ir jame buvęs šienas, malkos, namų apyvokos daiktai. Žmonės gaisro metu nenukentėjo, tik šoną ir ausį apdegė prie pastato buvęs pririštas šuo.
Atvykę ugniagesiai rado savo jėgomis gaisrą gesinančius miestelio gyventojus ir ant žemės gulintį kibirkščiuojantį elektros laidą, į kurį per sumaištį niekas net dėmesio nekreipė. Tad pirmiausiai jiems teko iš pavojaus zonos išprašyti įsismarkavusius pagalbininkus. Spėjama, kad gaisras ir kilo dėl savavališkai nuo namo iki tvarto nutiesto elektros laido. I. Stankaus broliui priklausančiame name gyvenantys nuomininkai jau anksčiau buvo pastebėję laidą kibirkščiuojant, bet nieko netvarkė.
Namas, kuriame gyvena nuo gaisro nukentėjusysis I. Stankus su sugyventine Zita Šlušniene (47 m.), iš tiesų priklauso I. Stankaus broliui. Sugyventiniai čia gyvena nuomininkų teisėmis. Abu nevengiantys taurelės, jiedu nelaimės vakarą buvo gerokai įkaušę ir jau sumigę, o pabudo tik tuomet, kai kaimynai su kibirais ėmė lakstyti po kiemą. Ugniagesiams atvažiavus, Zita Šlušnienė vos bepastovėjo ant kojų ir, rodos, sunkiai suvokė, kas vyksta.
Sunkus šios moters gyvenimas: buvo ištekėjusi, pagimdė penkis vaikus, su vyru nesugyveno, nuolat buvo skriaudžiama, mušama, galiausiai nebeištvėrusi likimo kančių pasiėmė visiškai neįgalią dukrą, sūnų ir atsikraustė į Švėkšną pas I. Stankų. Šis, taip pat gyvenimo mėtytas ir vėtytas, priėmė moteriškę ir jos vaikus. Padėjo jai slaugyti ir prižiūrėti dukrą.
Prieš porą metų Zita jau buvo patyrusi skaudžias gaisro pasekmes: Tvaskučių kaime, kur ji anksčiau gyveno, išgertuvių metu vasarinėje virtuvėje sudegė du jos broliai. O šių metų rugpjūčio pradžioje mirė invalidė dukra. Beje, kaip teigia pati moteris, ji net nežinanti, kur dukra palaidota, mat iš morgo dukros palaikus atsiėmė ir palaidojo visiškai svetima moteris - buvusio vyro sugyventinė.
Dabar šiai likimo nuskriaustai moteriai gyvenimas smogė dar sykį: sudegė tegu ir ne kažin koks, bet vis tiek turtas.
Kelios dienos prieš šį gaisrą suliepsnojo Rimantui ir Reginai Paulauskams priklausantis prekybos centras "Manija". Pirmosios besiveržiančius dūmus pastebėjo į darbą ėjusios maisto produktų skyriaus vedėja A. Šiuperytė ir pardavėja. Jos iš karto pranešė savininkams, o šie ugniagesiams.
Ugnis, įsiplieskusi pastato pastogėje, netruko persimesti į antrąjį aukštą, kur buvo laikomos brangios ir degios prekės: buitiniai prietaisai, automobilinės ir statybos prekės. Gelbėdamas antrame aukšte administracinėse patalpose esantį kompiuterį su svarbia informacija, nukentėjo pats savininkas R. Paulauskas. Vyras apdegė rankas ir veidą.
Į pagalbą gaisro ištiktiesiems suskubo ne tik ugniagesiai, bet ir aplinkiniai gyventojai, net į pamokas ėję moksleiviai. Jie ne tik kovojo su ugnimi, bet ir gelbėjo nuo ugnies turtą. Jų dėka buvo išsaugotos kai kurios maisto skyriaus prekės, dalis buitinės technikos. Gaisras buvo užgesintas tik apie pietus.
Buvo ir tokių, kurie panoro pasinaudoti nelaime. Vyrai sugavo ir gerokai "paauklėjo" gudruolį, bandžiusį pasprukti su nugvelbtais iš parduotuvės alkoholiniais gėrimais. Gaisro padarytą žalą savininkai vertina šešiaženkle suma. Daug į įmonės veiklos plėtrą investavę šeimininkai turto nebuvo apdraudę.
"Manijos" šeimininkė R. Paulauskienė "Akistatai" pasakojo:
- Pradėjome nuo rūsio. Pasistatę namą, nusipirkome kasos aparatą ir įsteigėme nedidelę parduotuvėlę. Duona, cukrus, druska - tokios buvo pirmosios prekės. Vėliau po truputį plėtėmės, įsiklausydami į žmonių poreikius didinome prekių asortimentą. Dabar jau buvo galima įsigyti kone visas pačias reikalingiausias prekes. Vis ruošėmės apdrausti turtą, bet pristigo dar šiokių tokių dokumentų, o kol juos visus surenki, praeina nemažai laiko. Taigi, kaip ir visiems, pritrūko gal savaitės, o gal dienos...
Deja, nelaimė nelaukia, kol bus sutvarkyti visi dokumentai. Ji smogia staiga ir skaudžiai. Spėjama, jog gaisras kilo dėl netvarkingo elektros įvado. Tik ugniagesių profesionalumo ir organizuotumo dėka ugnis neperšoko į čia pat stovinčius kaimyninius pastatus.
Kone masinę isteriją Švėkšnoje sukėlė rugsėjo 30-osios pavakarę iš degančio namo Liepų aikštėje virstantys dūmų kamuoliai, bėgantys išsigandę žmonės, gaisrinės ir medicinos pagalbos automobilių sirenos.
Degė Petronėlei Bočkienei (88 m.) priklausantis gyvenamasis namas. Moters sūnus Pranas (59 m.) buvo ką tik atvežęs dujų balioną, jo nespėjęs prijungti. Blogai matanti ir neprigirdinti senutė atsuko neprijungto baliono sklendę ir žybtelėjo degtuką. Tą akimirką nugriaudėjo sprogimas, pažiro langų stiklai, liepsnos apėmė visą namą. P. Bočkus įpuolęs vidun išvedė motiną į lauką ir iškvietė medikus. Šie šoko ištiktai senutei diagnozavo antrojo laipsnio nudegimus ir išvežė į Šilutės ligoninę. Nors patirti sužalojimai nebuvo pavojingi gyvybei, bet ir šiaip jau ligotą garbaus amžiaus moteriškę palaužė visiškai. Taip ir neatsigavusi P. Bočkienė mirė - švėkšniškiai su ja atsisveikino spalio 20-ąją.
Kalbinti nuo gaisrų nukentėję švėkšniškiai jau linkę tikėti, jog jų miestelis - pažymėtas kažkokiu prakeiksmo ženklu. Kažkokia mistika. Negelbsti net iš Šv. Floriono statula. Keisčiausia, kad beveik visi minėti pastarojo meto gaisrai kilo kone pačiame miestelio centre - S. Dariaus ir S. Girėno, Gediminaičių gatvėse ir Liepų aikštėje. Jau ima keroti ir nepasitikėjimas vieni kitais: žmonės vakarais apeina, apžiūri savo trobesius, kiemus, stebi, ar nevaikšto aplink kokie svetimi, nepažįstami.
