Dėkui Sigitai, dabar ir aš įsivaizduoju, kaip jautėsi japonai Nagasakyje ir Hirošimoje. Jie jautėsi kaip po dviejų valandų pasivaikščiojimo. Tai tikrai labai vykęs palyginimas...

prisiminiau, kaip parulskis kadais dailes akademijoj deste :) ziuredavo pro langa, dusaudavo ir skundesi studentems, koks meslas ta lietuviu literatura, kaip viskas prasta ir koks prastas jis destytojas, bet yra zmoniu, mananciu, kad jis geras rasytojas. todel jis raso. ir nieko daugiau ir nemoka:) o mes sedejom ir tylejom kaip avines. nepuolem priestaraut ir konjako neipylem. o jis raso vis toliau, raso. geru dalyku priraso, prastu... su tuo rasymu, matyt, kaip su sirdies yda. igimtas. ir turi su juo gyventi. vilkti kaip pamusta koja :) ir tas rasymas toks savas, mylimas ar ne. neisoperuosi.

Sitokia kuryba - drasiai i Oskaru nominacijas! Lengva, malonu, taip kaip po gero sekso, kurio norisi dar ir dar... Taip, kad, Sigitai...

SI KART NUOBODOKA..

finalas geras, ir tokia grazia utopija dvelkia gerai ......

Pats Tu, Sigitai, negras.... rashymas del rashymo....ka man tai primena? Ar tik tokios grafomanishkos ligos jau nebuvo?..:)