Finansų ministerija, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas smulkiesiems žemės ūkio produkcijos gamintojams bei paskatinti jų jungimąsi į kooperatyvus, siūlo pakeisti kai kurias Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymų nuostatas.
Ministerijos parengtuose šių įstatymų pataisų projektuose, kurie antradienį pateikti Vyriausybei, numatoma suteikti daugiau mokestinių lengvatų kaimo kooperatinėms bendrovėms.
Finansų ministerija prognozuoja, kad jos siūlomos mokestinės lengvatos paspartins žemės ūkio kooperacijos tempus ir smarkiai padidins susikooperavusių žemdirbių konkurencinį pajėgumą vidaus ir užsienio rinkose.
Jeigu teikiamam Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektui pritars Vyriausybė ir Seimas, nulinis pelno mokesčio tarifas kooperatinėms bendrovėms bus taikomas ir tais atvejais, kai jos realizuoja iš savo narių įsigytus žemės ūkio produktus arba parduoda savo kooperatyvų nariams degalus, trąšas, sėklas, pašarus ir kitą turtą, skirtą naudoti jų ūkio veikloje. Dabar tokia mokestinė lengvata taikoma tik juridiniams asmenims, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos arba paslaugų žemės ūkiui veiklos viršija 50 proc.
Mokestines lengvatas, t.y. nulinį mokesčio tarifą, kooperatinėms bendrovėms, kurios realizuoja savo narių pagamintą žemės ūkio produkciją arba parduoda jiems su žemės ūkio veikla susijusį turtą, siūloma įteisinti ir teikiamuose Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymų pataisų projektuose.
"Valstybė kasmet skiria šimtus milijonų litų žemės ūkiui, tačiau ne visada paramos naudingumo koeficientas yra maksimalus ir, deja, ne kaskart toji parama pasiekia kiekvieną pavienį žemdirbį", - sako finansų viceministras Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, efektyviausiai paramą panaudoja didieji ūkiai arba į kooperatines bendroves susivieniję smulkieji gamintojai, todėl valstybė suinteresuota kooperacijos plėtra.
ELTA
