Remigijus RAINYS
Kauno apygardos prokuratūra perdavė apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą dėl itin žiauraus Kauno rajone, Ežerėlio gyvenvietėje, gyvenusio Armino Ivoškevičiaus (30 m.) nužudymo. Kaltinimai šiuo nusikaltimu pateikti Ežerėlyje gyvenančiam niekur nedirbančiam, dešimties klasių išsilavinimą turinčiam Justui Petrikui (19 m.) ir vidurinę mokyklą užbaigusiam "laisvo oro pardavėjui" kauniškiui Nerijui Kazlauskui (20 m.).
Bendras gyvenimas nenusisekė
Ežerėlyje, Juodalksnių gatvėje, gyvenančiai Sidonai J. gyvenimas su sugyventiniu Arminu Ivoškevičiumi nesiklostė. Nors pora susilaukė kūdikio, tačiau Arminas tuo pačiu vardu pavadintam sūnui savo pavardės nesuteikė. Ūmaus būdo vyriškis turėjo nuolatinį darbą, tačiau nuolat girtavo, todėl ilgainiui sugyventinių santykiai nutrūko. Arminas sugrįžo gyventi pas savo vyresniąją seserį Vaidą, bet sūnų kartkartėmis aplankydavo. Į Sidonos namelį jis užsukdavo ir tuomet, kai praėjusių metų pabaigoje ten apsigyveno Justas Petrikas su Nerijum Kazlausku. Sidona teigė jaunuolius priėmusi todėl, kad kažkam reikėjo namuose nudirbti visus vyriškus darbus. Pradžioje tarp naujųjų įnamių bei šeimininkės vaiko tėvo didesnių konfliktų nekildavo. 2004 metų spalio 8 dienos vakarą A. Ivoškevičius iš darbo sugrįžo gerokai išgėręs, todėl sesuo jį apibarė bei liepė eiti miegoti, tačiau tarsi pats sau ieškodamas nelaimės, vyriškis patraukė į buvusios sugyventinės namus.
Norėjo apsikirpti
Tą pavakarę namuose buvo tik Sidona ir N. Kazlauskas, nes J. Petrikas dar apie 18 valandą išėjo pas taip pat Ežerėlyje gyvenančius savo tėvus. Išgirdusi beldimą į langą, jauna moteris atidarė duris ir išvydo savo buvusį sugyventinį. Sidona gerokai apgirtusį Arminą įsileido vidun, o šis išsitraukė dvilitrinį "bambalį" alaus bei du butelius šampano ir pasiūlė visiems išgerti. Sidona ir Nerijus atsisakė. Tuomet A. Ivoškevičius panoro apsikirpti, tačiau N. Kazlauskas čia neturėjo plaukų kirpimo mašinėlės, todėl pasiūlė drauge paėjėti iki Justo tėvų namų ir ją atsinešti. Moteriškė liko namuose, o abu vyrai išėjo. Prie Justo tėvų namų Nerijus Arminui liepė palaukti, nes esą senieji Petrikai bus nepatenkinti neblaivaus svečio vizitu, ir vidun užsuko vienas. Justas, išgirdęs, kad A. Ivoškevičius girtas ir Sidona bijo namuose likti viena, pasiėmė dujinį pistoletą ir išskubėjo į lauką. Tačiau kieme Armino jau nebebuvo, todėl vaikinai nuskubėjo pas Sidoną baimindamiesi, kad šis jau ten. Tačiau moteris buvo viena, todėl lengviau atsikvėpusi trijulė susėdo, klausėsi muzikos ir šnekučiavosi. Netrukus vėl pasigirdo beldimas į langą ir duris atidaręs Justas įleido vėl atsibeldusį Arminą. Šis iš kišenės išsitraukė pusiau nugertą butelį degtinės. Sidona su savo buvusiuoju vaišintis nenorėjo, todėl šiaip ne taip išprašė jį laukan. Abu jaunuoliai A. Ivoškevičiaus vaišių "neišbrokijo" ir jam išėjus išgėrė abu butelius šampano bei alų. Tuomet Sidona davė pinigų ir pasiuntė parnešti degtinės. Dabar jau prie stalo susėdo ir degtinę siurbčiojo visi: neatsisakė ir namų šeimininkė, kuri išgėrė kelias taureles. Apie pusę vienuolikos vakaro atkaklusis Arminas vėl sugrįžo ir atsinešė dar vieną butelį degtinės. Šį kartą į kompaniją buvo priimtas ir jis. Ištuštėjus ir šiam butelaičiui Sidona nuėjo gulti, o vyrai patraukė į koridorių parūkyti. Betraukiant dūmą Arminas užsiminė, jog neblogai būtų išgerti dar vieną butelį degtinės, tačiau Justas pareiškė, kad daugiau nebegers.
Sutarė "padėti į vietą"
Tuo metu N. Kazlauskas išėjo į kiemą. Po kelių minučių pas jį atskubėjo ir Justas, kuris, kaip vėliau prisipažino ikiteisminį tyrimą atlikusiems tyrėjams, pareiškė, kad A. Ivoškevičių "padės į vietą", nes šis jam jau nusibodo, ir paklausė ar Nerijus jam padės. N. Kazlauskas sutiko ir J. Petrikas, išsitraukęs ginklą, atsistojo už lauko durų. Arminas dar bandė eiti į Sidonos kambarį ir paimti iš jos pinigų degtinei, tačiau Justas jį sustabdė ir šovė į galvą. Po šūvio vyriškis griebėsi rankomis už veido, o J. Petrikas griebė jį už rūbų ir išsitempė į lauką. Čia jaunuoliai savo auką parsivertė ant žemės ir ėmė spardyti bei mušti rankomis. Smūgių niekas neskaičiavo, bet vėliau ekspertai nustatė, kad jų buvo tikrai daug. Vyrai mušė Arminą namuose, vėliau dar spardė ir daužė gatvėje, galų gale peiliu perrėžė gerklę, badė pilvą ir paliko griovyje.
Naikino įkalčius
Supratę, jog jų auka nebegyva, vaikinai sugrįžo į Sidonos namus. Vienas nešėsi peilį, o kitas įsikišo į kišenę dujinį pistoletą. Susėdę ant laiptų ir parūkę, Nerijus ir Justas nuėjo į kambarį, kur gulėjo namų šeimininkė. Atsikėlusiai moteriškei jie pranešė, jog jos buvusį sugyventinį "padėjo į vietą", ir bandė papasakoti smulkmenas, tačiau neištvėrusi girdimų baisybių Sidona apalpo, virsdama į sieną susitrenkė galvą. Apalpėlę paguldė į lovą, o patys ėmė naikinti nusikaltimo pėdsakus: J. Petrikas nuėjo praustis kruvinų rankų, o N. Kazlauskas skudurėliais valė krauju aptaškytas namo sienas. Jaunuoliai savo kelnes išskalbė skalbykle, o kitus rūbus sudegino krosnyje. Justas kruopščiai nuvalė pistoletą ir peilį. Po to visi sugulė, o ryte atsikėlę prie namo tvoros surado Armino striukę ir sudegino drauge su skudurais, kuriais valė kraują nuo namo sienos. Po to egzekutoriai vėl ramiai užmigo. Vaidai Ivoškevičiūtei apie pakelės krūmuose tysantį brolio lavoną pranešė jį atsitiktinai aptikusi kaimynė. Armino sesuo, įsitikinusi, kad tai tikrai jos brolis, net neabejojo, kur ieškoti šios žmogžudystės kaltininkų. Ji nuskubėjo į Sidonos namus, tačiau kad ir kiek beldėsi, vidun nebuvo įleista. Netrukus į tas pačias duris pasibeldė ir teisėsaugos pareigūnai, kurie įtariamuosius išsivežė apklausti. Įrodymų spaudžiami abu savo kaltę pripažino, tad dabar jų tolesnį likimą nuspręs tik netrukus prasidėsiantis teismas. Pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas sankcijas, už itin žiaurų nužudymą jaunuoliai gali būti nubausti laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
