Visos iš dešimties būsimųjų Europos Sąjungos (ES) narių, kurių dauguma yra buvusios socialistinės šalys, jau pasirinko arba renkasi savo atstovus Europos Komisijoje - įtakingoje institucijoje, siūlančioje ir įgyvendinančioje ES teisės aktus.
Pirmuosius šešis mėnesius naujieji komisarai neturės portfelių. Iki spalio pabaigos, kai baigsis dabartinės Europos Komisijos kadencija, naujieji komisarai dirbs kartu su esamais Komisijos nariais, tad komisarų skaičius padidės iki 30. Vėliau būsimųjų narių komisarai galės bus paskirti naujai kadencijai.
Pasibaigus dabartinės Komisijos kadencijai, komisarų sumažės iki 25 - po vieną kiekvienai valstybei narei.
Kaip komisarus renkasi atskiros būsimosios ES narės?
ČekijaMinistro pirmininko Vladimiro Špidlos socialdemokratų partija kandidatu į komisarus įvardijo buvusį aplinkos apsaugos ministrą Milošą Kuzvartą. Tačiau dėl paskyrimo turi susitarti trys vyriausybinės koalicijos partijos, dvi iš kurių M. Kuzvarto paskyrimui priešinasi, nes, jų nuomone, eksministrui trūksta patirties. Mažesnėms koalicijos partnerėms priimtina kandidate įvardyta Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai teisėja Ivana Janu.
LenkijaKandidate paskirta ES reikalų ministrė Danuta Huebner (Danuta Hiubner). Po karštų diskusijų, kuriose kai kurie opozicijoje esantys dešinieji vadino politikę stokojančia ryžto ginti Lenkijos interesus, D. Huebner užsitikrino parlamentinio ES reikalų komiteto paramą. Tiesa, ministrės kandidatūrai dar turi pritarti visi žemieji parlamento rūmai, kurie šiuo klausimu tikriausiai balsuos ne anksčiau kaip vasario 17-20 dieną.
KiprasDaugelis mano, kad bus paskirtas 65 metų amžiaus užsienio reikalų ministras George Iacovou (Georgas Jakovus).
VengrijaVasario 2 dieną kandidatu įvardijo ambasadorių prie ES Peterį Balazsą (Peterį Balašą). 62 metų amžiaus diplomatas derėjosi dėl Vengrijos stojimo į ES. Didžiąją savo karjeros dalį P. Balaszas dirbo prekybos atstovu. Jis praleido kelerius metus Briuselyje, 1993 metais tapo Vengrijos ambasadoriumi Danijoje, o nuo 1997-ųjų dirbo ambasadoriumi Bonoje.
LatvijaTapo pirmąja kandidatą paskelbusia šalimi, kai sausio 8 dieną įvardijo užsienio reikalų ministrę Sandrą Kalnietę.
EstijaKandidatu paskelbė buvusį ministrą pirmininką Siimą Kallasą (Symą Kalasą), laikomą Baltijos šalies grįžimo į Europą architektu. Liberaliai partijai vadovaujantis ekspremjeras kalba anglų, rusų, suomių ir prancūzų kalba.
LietuvaVilnius kandidate įvardijo finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, laikomą viena iš Lietuvos ekonominės diplomatijos kūrėjų.
MaltaSausio 14 dieną kandidatu buvo paskirtas užsienio reikalų ministras Joe Borgas (Džo Borgas). 51 metų amžiaus verslo teisės specialistas yra vienas iš labiausiai apie ES reikalus nusimanančių maltiečių. 1989 metais, kai Malta pirmą kartą pateikė narystės paraišką, J. Borgas įsteigė ir vadovavo ES reikalų direktoratui Maltos užsienio reikalų ministerijoje. 1995 metais politikas buvo išrinktas į parlamentą ir 1998-aisiais tapo užsienio reikalų ministru. Eidamas šias pareigas J. Borgas vadovavo Maltos stojimo į ES deryboms.
SlovėnijaSausio 29 dieną kandidatu paskyrė Europos reikalų ministrą Janežą Potočniką, kuris buvo šalies vyriausiasis euroderybininkas.
SlovakijaSausio 28 dieną paskyrimą užsitikrino buvęs vyriausiasis derybininkas Janas Figelis, nugalėjęs buvusį "Coca-Cola" Slovakijos padalinio vadovą Ivaną Stefanecą.
ELTA
