Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius tvirtina, jog Europos Sąjunga nesilaiko praktikos plėtoti nacionalinę branduolinę energetiką.
Taip Lietuvos integraciją į ES koordinuojantis pareigūnas antradienį (01.07) BNS korespondentui komentavo išrinktojo prezidento Rolando Pakso rinkimų kampanijoje skambėjusią derybų dėl stojimo į ES rezultatų kritiką ir pažadus reikalauti, jog Briuselis skirtų lėšų naujo branduolinio reaktoriaus statybai vietoj dabar numatytų uždaryti dviejų sovietinių Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorių.
Nors P. Auštrevičius patvirtino, kad formalus derybų su ES laikas yra pasibaigęs, atominė energetika ir žemės ūkis, pasak jo, išliks aktualiomis temomis Lietuvai būnant ES nare.
"Išrinktojo Lietuvos prezidento dėmesys šalies integracijai į ES rodo, kad ši tema ateityje išliks prioritetinių sąraše", - teigė Europos komiteto vadovas.
Jo tvirtinimu, Lietuva sau pasiliko "išimtinę nacionalinę teisę" plėtoti saugią branduolinę energetiką, tačiau šiuo metu pirmenybė teikiama kitokiems prioritetams.
Anot P. Auštrevičiaus, Lietuva Ignalinos AE uždarymui iš ES išsiderėjo papildomą paramą, tačiau tarp prioritetų, kaip šiuos pinigus išleisti, yra esamų elektrinių modernizavimas, bet ne naujų atominių reaktorių statyba.
Lietuva išsiderėjo, kad ES skirtų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikmėms iki 2006 metų 285 mln. eurų (984,1 mln. litų), tai yra 75 mln. eurų (259 mln. litų) daugiau, negu siūlė Briuselis 2002-ųjų pradžioje.
Be to, ES specialiame protokole įsipareigojo Lietuvai skirti papildomą ilgalaikį finansavimą po 2006 metų.
P. Auštrevičiaus teigimu, Nacionalinė energetikos strategija, kuria remtasi derybose su ES, taip pat nenumato "tokio greito ir vienprasmio sprendimo dėl trečiojo bloko statybos".
Todėl, Europos komiteto generalinio direktoriaus įsitikinimu, visų pirma reikia peržiūrėti pačią strategiją, įvertinti galimas investicijas, elektros energijos realizavimo rinkas ir paramos panaudojimą.
P. Auštrevičius išvardijo ir daugiau branduolinės energetikos srityje neatsakytų klausimų apie ES politiką šioje srityje, Lietuvos energetinio ūkio dalį vieningoje ES energetikos sistemoje.
Paklaustas apie susiderėtą ES paramą ir produkcijos kvotas Lietuvos žemės ūkiui, pareigūnas sakė, kad Vilnius derybas su Briuseliu šioje srityje baigė laikydamasis pozicijos, kad sąlygos Lietuvos ūkininkams turi būti tokios pat, kaip ir kitų šalių kandidačių ūkininkams.
"Kvotų atžvilgiu mes nesijaučiame esą nuskriausti. Vargu ar galime norėti daugiau, negu galime pagaminti, netgi 4-5 metų perspektyvoje", - tikino P. Auštrevičius.
Žemės ūkio srityje Lietuvos išsiderėtos kvotos viršija dabartinius šalies gamybos rodiklius, išskyrus cukraus kvotą. Lietuvai atiteko maždaug 9 proc. visoms šalims kandidatėms skirtos pieno kvotos.
Be to, Lietuvai suteiktas pažadas esant finansinėms galimybėms padidinti tiesiogines išmokas šalies žemdirbiams iš ES fondų 2004 metais iki 55 proc. to, ką gaus dabartinių šalių narių ūkininkai, iki 60 proc. 2005 ir iki 65 proc. 2006 metais.
Pirmaisiais narystės metais naujų šalių narių žemdirbiams bus skiriamas ketvirtis paramos, kurią gaus dabartinių ES valstybių narių ūkininkai, šią dalį kasmet didinant 5 proc.
Lietuva kartu su dar devyniomis šalimis kandidatėmis stojimo derybas baigė ES viršūnių susitikime Kopenhagoje gruodžio viduryje.
BNS
