Irena ZUBRICKIENĖ
Užsienio šalyse gyvenantys ir dirbantys lietuviai, vadinamieji emigrantai, į Lietuvą parveža ir čia palieka ne tik krūvas pinigų, kaip džiaugiasi nekilnojamojo turto pardavėjai, gydytojai, kosmetologai ar kirpėjai, mielai be eilės teikiantys sugrįžusiems lietuviams brangias paslaugas. Marijampolietė Ernesta (25 m.) į gimtinę parvežė "pilvą" - parvyko į Lietuvą pagimdyti. O pagimdžiusi išnešiotą, sveiką dukrytę, spruko iš ligoninės.
Jauna daugiavaikė mama
Ernesta - iki 16 metų varčiusi mokyklinius vadovėlius, o paskui "šaute iššovusi į laisvę" mergina. Taip apie savo dukterį sakė jos mama, gyrusi mergaitės elgesį ir požiūrį į mokslus tik iki paauglystės. Esą po to, kai namuose atsirado motinos draugas, Ernestą lyg būtų kas pakeitę - ji pradėjo bodėtis mokykla, bėgti iš pamokų, valkiotis, ieškoti draugų. Svajonės, kad Ernesta sieks aukštesnių mokslų, greitai išblėso. Anot motinos, norėdama kuo greičiau savarankiško gyvenimo ir savo šeimos, Ernesta "puolė į meiles".
Savo 20-metį Ernesta sutiko būdama 9 mėnesių dukrelės mama ir mėgaudamasi 8 metais vyresnio sugyventinio dėmesiu. Pastarojo motina teigė, kad sūnus dievinte dievino savo jauną ir gražią sugyventinę, kuriai atleisdavo vis dažniau pasitaikydavusius paklydimus. Bet netrukus Ernestos sugyventinis su keliais sėbrais buvo nuteistas už prekybą žmonėmis ir atsidūrė už grotų. Teisme atviravęs, jog įkalinimas sužlugdė jo planuotą santuoką, vyras buvo teisus: jauna sugyventinė nebuvo nusiteikusi laukti, kol mylimasis sugrįš į laisvę. Nuteistojo motinai tvarkingai prižiūrint jo ir Ernestos mažylę, jaunoji mama turėjo daug laisvo laiko, vis dažniau išsprūsdavo iš namų, kol galiausiai susigundė dažnomis išvykomis į užsienį.
Kai Ernestos pirmagimei buvo pusantrų metukų, gimė antroji dukrelė. Mergytės tėvas žinomas tik Ernestai. Mažylę gimdyvė paliko ligoninėje, bet tai sužinojusi Ernestos motina privertė dukterį kūdikį pasiimti. Nuo to laiko mergytė - Ernestos motinos, savo močiutės, globotinė.
Po 2 metų Ernesta, jau būdama ištekėjusi moteris (tai buvo nauja jos pažintis), pagimdė trečią dukrelę. Šioji netrukus, poros santuokai pradėjus byrėti, liko gyventi pas savo tėtį, nes pati Ernesta vėl išvyko į užsienį. Šių metų lapkričio pabaigoje Ernesta ketvirtą kartą tapo mama - jai vėl gimė dukrytė.
Sesutės - lyg svetimos
Ernestos mažametės dukrelės, kurioms dabar 6, 4 ir 2 metukai, galima sakyti, svetimos viena kitai, nes jas skirtingose vietose auginantys suaugusieji (du tėčiai ir viena močiutė) nelinkę atkrapštinėti praeities žaizdų ir puoselėti giminystės ryšius. Galbūt mergaitės bus artimesnės, kai paaugs ir taps savarankiškesnės. Dažniausiai mamą mato močiutės globojama keturmetė Ernestos dukrelė, nes aktyvioji emigrantė, kartais parvažiuodama į gimtinę, prisiglaudžia ankštame tėvų bute. Tačiau mažylė Ernestą, savo gimdytoją, vadina vardu, nes pagarbus žodis "mama" skiriamas nuo kūdikystės ją auginančiai močiutei.
- Negaliu rasti atsakymo, kada ir ką blogai padariau, kad Ernestai neįskiepijau motinystės jausmo, - sielojosi dukreles išbarsčiusios "gegutės" mama. - Gerai, kad aš sužinojau, jog Ernesta, pagimdžiusi antrąją dukrelę, ją paliko klinikose. Tada susiradau, kas galėtų nuvežti į Kauną, ir parsivežiau tą gumulėlį. Net ir badaudama negalėčiau palikti savo kraujo vaiko! O Ernesta - kitokia. Jai tuokart per savaitę nusibodo maitinti dukrytę, todėl maitinimą nutraukė, o mažylės artumas ją tiesiog siutino. Vėl prasidėjo gastrolės - Ernesta pradingo, net nepasakiusi, kokiu vardu įregistruoti dukrelę.
Anot motinos, po ilgos pertraukos Ernesta savo antrąją dukrelę pamatė jau šliaužiojančią, tad pati prisipažino, jog tikrai būtų nepažinusi, jeigu būtų radusi ją vieną. Dabar emigrantė turbūt nebepažintų ir kitų dviejų dukrelių, kurias augina jų tėčiai ir seneliai. Ar toks pats likimas laukia ir lapkričio pradžioje gimusios Audrūnės, kol kas pasakyti sunku - galima tik spėlioti.
Gimdė ... neturėdama laiko
Apie tai, kad Ernesta iš užsienio sugrįžo "su pilvu" ir nesiruošia auginti pagimdyto kūdikio, Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojams pirmiausia pasakė susirūpinusi Ernestos mama. Moteris bejėgiškai skėsčiojo rankomis - ji naujagimiu pasirūpinti tikrai nebegalėsianti. Marijampolietė pasakojo: dviejų kambarių bute gyvena penkiese - net keturių kartų atstovai; ji prižiūri neįgalią motiną ir kasdien vedžioja į darželį anūkėlę, taip pat dar turi pasirūpinti nepilnamečiu savo sūnumi, laimei, padedant jos pensininkui tėvui. Suprantama, naujagimis tokioje šeimoje - nauja problema.
- Kai susisiekėme su dar nepagimdžiusia Ernesta, ji neslėpė, kad naujagimį paliks ligoninėje, - pasakojo VTAS darbuotojai. - Perkalbėti gimdyvės nepavyko: ji kategoriškai dėstė, kad turi darbą Anglijoje (dirba prie pakavimo) ir negali jo prarasti, taip pat ten neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Ernesta tvirtino, kad savo vaikelį, kurį ji patikės kūdikių namams, pasiims po 3 - 4 mėnesių. Bet mes, turėdami karčios šio darbo patirties, jog taip būna itin retai, ir žinodami, kad Ernesta nesirūpina trimis savo pirmagimėmis, negalime lengvai patikėti jos pažadais.
Pagimdžiusi ketvirtąją dukrelę, Ernesta jau kitą dieną išlėkė iš ligoninės. Medikės neslėpė buvusios labai nustebintos: gimdyvė visą laiką prašiusi gimdymą skatinančių vaistų, kad kuo greičiau pagimdytų, nes jai esą jau reikia išskristi...
- Na, suprantame, emigrantai, mosuodami kelionės bilietu atgal į užsienį, skubina stomatologus tvarkyti jiems dantis, bendrosios praktikos gydytojų prašo greičiau surasti vietą eilėje įvairioms echoskopijoms ir tyrimams, bet kad į kelionei tinkamą laikotarpį įspraustų ir gimdymą, to pas mus dar nebuvo, - neslėpė Marijampolės ligoninės Akušerijos skyriaus medikės.
Emigrantų našlaičių karta?
Šiandien mažoji Audrūnė, kuriai motina, ją palikdama, vis dėlto pati parinko vardą, jau gyvena Alytaus kūdikių namuose. Anot šios įstaigos direktorės Danguolės Jazepčikienės, tokių emigrantų paliktų vaikučių įstaigoje kol kas nėra daug. Yra keli mažyliai, kurie, išvykus tėvams uždarbiauti į užsienį, iš pradžių buvo palikti seneliams, kitiems giminaičiams ar draugams, o vėliau, pasikeitus aplinkybėms, pateko į kūdikių namus, bet Audrūnės likimo nelaimėlių iki šiol dar nebuvo. Direktorė nesiėmė pranašauti, ar Lietuvoje daugės suaugusiųjų, vaikus lengvai išmainiusių į pinigus ir prabangesnę aplinką - šitaip sudarkiusių žmogiškųjų vertybių skalę.
- O aš manau, kad vaikus, kuriuos tėvai paliko dėl užsienio, jau drąsiai galima vadinti emigrantų našlaičių karta, nes jų yra daug ir tik daugėja, - "Akistatai" sakė didelę darbo patirtį turinti Marijampolės VTAS vyresnioji specialistė Rūta Šaknaitienė. - Tiesa, dauguma gyvena pas giminaičius, bet jiems juk reikia tėvų meilės ir dėmesio, tėviško žodžio. Ir reikia kasdien - čia ir dabar! Kiti dabartinių emigrantų vaikučiai patekę į vaikų globos įstaigas dar prieš gimdytojų išvykimą į užsienį. Bet kol tėvai dar buvo neišvykę, buvo ir vilties, jog atsities, atsisuks į vaiką, jį susigrąžins, o dabar - gaudyk vėją laukuose! Turime ir tokių vaikų, kurie, vienam iš tėvų išvykus, liko su kitu gimdytoju, bet po kurio laiko atsitiko taip, kad liko vienui vieni. Tikri emigrantų našlaičiai.
R. Šaknaitienė sakė nuoširdžiai ir džiugiai prisipažintų klydusi, jeigu po kelių mėnesių, kaip žadėjo, Ernesta sugrįžtų į Lietuvą ir pasiimtų savo dukrelę iš kūdikių namų. Antraip mergytė, emigrantės laikinai "padovanota" Lietuvai, tik papildys galimų įvaikinti beglobių mažylių sąrašą. Jeigu Ernesta neturėtų "gegutės" patirties, Audrūnės palikimas ligoninėje būtų sukėlęs didesnę nuostabą, tačiau dabar galima spėti, kad gimdyvė savo mažylę būtų palikusi ir gyvendama Lietuvoje, kaip yra lengvai nutolusi nuo kitų trijų savo mergyčių. Kaip "Akistatai" sakė Ernestos motinos kaimynės, jaunai moteriai, spinduliuojančiai grožiu ir seksualumu, vienai gyventi tiesiog patogiau. Vis dėlto kaimynėms nesuvokiama, kam tuomet išvis gimdyti...
Šiais metais vien iš Marijampolės savivaldybės į Alytaus kūdikių namus buvo išvežta 12 mažylių. Trys iš jų - gimdyvių iškart atsisakyti kūdikiai, kuriuos VTAS darbuotojai linkę vadinti pamestinukais, nors jų biologinės motinos yra žinomos.
2008 12 17
