Ekspertų nuomone, Būsto strategijos, kuriai trečiadienį (01.07) buvo pritarta Vyriausybėje, efektyvumą lems pagal ją parengtos priemonės ir jų įgyvendinimo planas.
"Ši strategija suteiks galimybes kryptingiau dirbti valstybinėms institucijoms, tačiau kiek ji bus veiksminga, priklausys nuo pagal ją parengtų konkrečių priemonių. Strategija siekiama suteikti gyventojams didesnes pasirinkimo galimybes, tačiau kiek jos bus patrauklios tiek gyventojams, tiek bankams, priklausys nuo konkrečių pagal ją parengtų teisės aktų", - atsargiai naująjį dokumentą vertina Lietuvos bankų asociacijos atstovė Audronė Narkauskienė.
Strategijos autoriai pažymi, kad prioritetas šiame dokumente teikiamas didesnėms būsto pasirinkimo galimybėms bei daugiabučių namų renovacijai.
Tačiau rengiant strategiją dalyvavę Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai mano, kad strategija pavėluota, deklaratyvi bei prieštaringa.
"Strategija pavėluota, nes kai kurios joje įvardytos priemonės pradėtos įgyvendinti arba jau įgyvendintos kaip, pavyzdžiui, gyventojų išlaidų palūkanoms minusavimas iš pajamų mokesčio arba hipotekinės obligacijos", - sako LLRI ekspertas Andrius Bogdanovičius.
Anot eksperto, gerai, kad tokia strategija yra, tačiau jai stinga konkretumo tiek dėl lengvatinio būsto kreditavimo, tiek dėl būsto nuomos, tiek dėl daugiabučių namų administravimo.
"Gyventojai nėra motyvuoti kurti bendrijas, samdyti namų priežiūros įmones. Problema strategijoje įvardyta, tačiau siūlomos priemonės labai deklaratyvios, pavyzdžiui, "skatinti gyventojus tvarkyti patiems", tačiau kaip tai padaryti - neparašyta", - atkreipia dėmesį A. Bogdanovičius.
Eksperto nuomone, vargu ar ši strategija išspręs pagrindinius jai keliamus tikslus.
Būsto strategijoje teigiama, kad gyvenamojo būsto plėtrą stabdo menka gyventojų perkamoji galia, didelė naujos statybos būsto kaina ir daugelis kitų problemų. Dokumente nusakyti ilgalaikiai (iki 2020 m.) būsto politikos tikslai ir prioritetai.
Numatyta, kad žmonių apsirūpinimo būstu rodikliai turėtų priartėti prie dabartinio Europos Sąjungos lygio. Šiuo metu Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 364 būstai, o ES šalyse - apie 450 būstų.
Naudingojo ploto dydis vienam gyventojui turėtų padidėti nuo 22,4 kv. metrų, koks yra dabar, iki 28-29 kv. metrų.
Palyginti su ES, Lietuva dar labiau atsilieka ir su naujomis statybomis - Lietuvoje kasmet tūkstančiui gyventojų pastatoma apie 1,1 būsto, o ES - 3-5 būstai. Strategija numato, kad naujų būstų statyba šalyje turėtų išaugti nuo 4 tūkst. iki 12-15 tūkst. būstų per metus.
Dabar daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių (61,2 proc.) gyvena daugiabučiuose, o miestuose tokių - didžioji dauguma (80 proc.). Daugelis šių namų yra fiziškai susidėvėję, jų būklė dėl nepakankamos priežiūros ir pernelyg mažų investicijų jiems atnaujinti nuolat blogėja, o energetinės savybės neatitinka dabartinių standartų ir viršija juos 1,5-2 kartus. Palyginti su panašaus klimato ES valstybėmis, mes būstui šildyti sunaudojame apie 1,8 karto daugiau energijos.
Planuojama, kad iki 2020 m. dauguma daugiabučių namų turėtų būti atnaujinti ir apšiltinti, sutvarkyta jų aplinka.
Taip pat numatytos priemonės, kaip padidinti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms. Namų ūkių vidutinės pajamos Lietuvoje yra 3-4 kartus mažesnės už ES šalių. Kaip rodo tyrimai, net penktadalio šalies šeimų pajamos per mėnesį neviršija 500 Lt, todėl jos gali išlaikyti turimą būstą tik padedant valstybei. Strategija numato socialinę paramą mažas pajamas turintiems žmonėms. Siūloma patikslinti dabartinę būsto išlaikymo išlaidų kompensavimo tvarką ir kompensacijas teikti tiesiogiai namų ūkiams, įvertinus jų pajamas bei turtą.
Daugiau dėmesio reikia skirti savivaldybių socialinio būsto fondui, kuris šiuo metu sudaro tik 2,4 proc. viso šalies būsto fondo, o ES šalyse - apie 15 proc. Planuojama, kad socialinio būsto lyginamoji dalis turėtų padidėti iki 4-5 proc. Socialinio būsto plėtrai turi būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Valstybė turėtų teikti paramą ir nepakankamas pajamas turintiems namų ūkiams būstui įsigyti ir būstui išlaikyti, daugiabučiams gyvenamiesiems namams atnaujinti bei modernizuoti. Taip pat numatoma išspręsti bankų kreditų, teikiamų daugiabučių namų bendrijoms, rizikos problemą.
Strategijai įgyvendinti bus siekiama panaudoti tarptautinių finansinių institucijų ir fondų paramą.
ELTA
