Buvo piko valanda. Katastrofiškai perpildytas kaip antis per miestą ėjo autobusas. Taip, taip, ne važiavo, o ėjo. Be sustojimų iki pat galutinės stotelės. Gatvėje toks karštis, bet autobuso langai ir liukai buvo "užkonservuoti" kaip povandeniniame laive. Mirtinai. Ir atsitik tu man, kad kaip tik šioje "konservų dėžutėje" kažkas siaubingai, patyliukais kaip koks šnipas... kaip čia pasakius inteligentiškai... Na patys suprantate...
- Kas pagadino orą? - piktai paklausė solidus vyras ir kažkodėl pažiūrėjo į sėdinčią prieš jį senelę.
Ta laikė ant kelių krepšelį, iš kurio kyšojo didelis rusvaplaukis katinas.
- Ką tu, mielasis! - atsakė senelė. - Aš seniai gyvenu kukliai, pensija maža.
- O gal šitas katinas? - paklausė kažkas.
Bet suversti katinui bėdą nepasisekė.
- Jam pasninkas, - pasakė senelė.
- Taip, taip, ir aš badauju, - pritarė dama su akiniais. - Jau mėnesį laikausi dietos.
- O aš paskelbiau bado akciją, - pasakė plikis vyrukas. - Tik dar nesugalvojau prieš ką - prieš valdžią ar prieš laukinį kapitalizmą.
- Bet atidarykite pagaliau kas nors langą! Galima uždusti, - pradėjo isteriškai rėkti jauna simpatiška panelė. - Ir ką jis galėjo tokio suvalgyti?
- Atleiskite, madmuazel, - pasigirdo vyriškas balsas. - Kodėl tai būtinai padarė jis, o ne ji?
- Teisingai! - palaikė solidžios išvaizdos ponulis ir vėl pasižiūrėjo į senelę.
- Ką reiškia "teisingai"?! - pasipiktino panelė. - Argi moteris gali sau leisti panašų dalyką?!
- Dar kaip! - pasakė plikis. - Štai maniškė... Kai tik pareinu namo įkaušęs, iš pykčio ji pradeda orą gadinti.
- Apie vyrus tai jūs be reikalo, panele, - griežtai ištarė dama su akiniais. - Štai manasis, pavyzdžiui, - ir parodė pirštu į stovintį šalia vyrą, skaitantį knygą, - niekada nepadarytų tokios kiaulystės. Ar tiesa, mano pupuliuk?
- Kokios kiaulystės, gerbiamoji?
- Pupuliuk, nejaugi tu nieko neužuodi?
- O ką aš turiu užuosti, brangioji?
- Va va, - pasakė kažkas, - savas kvapelis, kalbama, nekvepia.
- Bet kaip jūs drįstate! - pasipiktino dama. - Argi jūs nematote, kad mano vyras inteligentas?
- O ką, inteligentai į tualetą nevaikšto? - paklausė plikis.
- Bet jūs pažiūrėkite, ką jis skaito, - nepasidavė dama. - "Moralės kodeksą". Argi žmogus, skaitantis "Moralės kodeksą", gali panašią kiaulystę padaryti?
- Paprastai, - atsakė plikis. - Aš štai tualete visą "Frank Kruk" perskaičiau.
- O man atrodo, - pasakė solidus vyras, - kad viskuo kalti konservatoriai, - ir vėl pažiūrėjo senelės link.
- Teisingai, - pritarė jam ta, - prisiplėšė, anarchija, jokios demokratijos, štai ir rezultatas.
- Na, tiesos dalelė yra. Bet komunistai buvo dar blogesni, - pasakė baltaplaukis vaikinas. - Jie ne tik autobusus, bet ir visą Lietuvą prismardino.
- Kuo čia dėti komunistai? - paprieštaravo plikis. - Jiems vadovaujant nors tvarka buvo. Gal tada kas ir pirstelėdavo autobuse, bet ir raudonuodavo iš gėdos. Iš karto buvo matyti, kas pirdalius.
- Štai ir aš žiūriu, tėtuši, - pasakė vaikinas, - visas atrodai "raudonas".
- Ak, tu "bakterija žalioji!" - pasipiktino plikis, stengdamasis pagriebti vaikiną už atlapų. - Aš už tokius kaip tu Sibire kentėjau!
- O gal tu išdavikas buvai, - atsakė tas plikiui ir smogė į veidą.
- Man regis, - pasakė solidus vyras, - viskuo kalti žydai.
- Ne, rusai! - suriko kažkas.
- Na taip. O lietuviai čia, žinoma, niekuo dėti, - bandė sakyti vaikinas, bet jį pertraukė plikio atsakomasis smūgis.
- Mūsiškius muša! - riktelėjo kažkas ir prasidėjo muštynės.
Kaip taip suspausti žmonės galėjo susimušti, neaišku. Bet kliuvo visiems. Net katinui. Už tai, kad jis "ryžas". Nepaliestas išliko tik vienas solidus vyras.
Išlipdamas galinėje stotelėje su kitais keleiviais jis su malonumu stebėjo muštynių tęsinį, bet staiga pajuto, kaip pilve susikaupė dujos ir... Jis įsispraudė į perpildytą autobusą, važiuojantį jau atgal...
A. Jaunciems
