Pirmą kartą San Sebastjano kino festivalio spaudos konferencijų salėje susirinko tiek daug žmonių. Nė vienas žurnalistas negalėjo fotografuoti per susitikimą su Seanu Pennu. Būtent toks buvo "Donostia" premijos laureato pageidavimas.
Garbingiausias svečias
Amerikiečių aktorius ir režisierius Seanas Pennas yra garbingiausias ir svarbiausias 51-ojo San Sebastjano kino festivalio svečias. Jis čia atvyko atsiimti apdovanojimo už gyvenimo ir karjeros pasiekimus, kuris buvo įteiktas antradienio (rugsėjo 23 d.) vakarą. Šiais metais du įsimintinus vaidmenis filmuose "Mistinė upė" ir "21 gramas" sukūręs aktorius tapo jauniausiu visų laikų San Sebastjano specialaus prizo laureatu. "Kiekvieną kartą atsiimdamas garbingą apdovanojimą pradedu galvoti apie savo puikybę. Ačiū jums už priminimą, kad aš dar esu jaunas", - juokavo Seanas Pennas, kuris prieš 17 dienų buvo pripažintas geriausiu aktoriumi Venecijos kino festivalyje.
Jo vizitas į San Sebastjaną sulaukė didžiulio ažiotažo, ištikimiausi gerbėjai kantriai budi prie viešbučio "Maria Cristina" įėjimo, o spaudos konferencijų salėje beveik visos vietos buvo užimtos (tokio antplūdžio šiame festivalyje dar neteko matyti). Seanas Pennas sugebėjo išlaikyti žurnalistų dėmesį net 45 minutes ir labai įdomiai atsakinėjo į klausimus, nevengdamas kritikos Amerikos politikams, Holivudo filmams ir "Oskaro" premijų įteikimo ceremonijos organizatoriams.
Karjeros posūkis
"Man čia labai patinka. San Sebastjanas yra nepaprastai graži vieta, o festivalis gerokai skiriasi nuo kitų. Labiausiai norėčiau padėkoti už svetingumą, kultūringumą ir pagarbą. Aš likau tiesiog sužavėtas, kad per fotosesiją niekas nerėkė, nešūkavo, nenurodinėjo, ką turėčiau daryti, ir neprašė nusiimti akinių nuo saulės", - kalbėjo Seanas Pennas.
Viešėdamas San Sebastjane, jis paskelbė apie apsisprendimą galutinai užbaigti aktoriaus karjerą ir sutelkti visas jėgas režisūrai. "Aš pats apsisprendžiau tapti Holivudo maištininku ir savo darbais kovoti su visu tuo mėšlu, kurį siūlo žiūrovams šiuolaikiniai režisieriai. Netgi žiūrėdamas Amerikos kino meistrų filmus, kurie yra vadinami klasikiniais, aš labai dažnai užmiegu. Man jie tiesiog neįdomūs. Manau, kad kiekvienas menininkas privalo surasti tokią temą, apie kurią dar nebuvo kalbama anksčiau".
"Donostia" premijos laureato garbei festivalio programoje buvo surengtas išskirtinis režisieriaus Alejandro Gonsalezo Inarritu dramos "21 gramas" seansas, po kurio vietinės publikos akys žvilgėjo nuo ašarų. "Manau, režisieriui šiuo filmui pavyko įrodyti, kad mūsų gyvenimas yra vertas to, kad mes turime nepakartojamą galimybę būti jo dalyviais", - aiškino aktorius Seanas Pennas, prisiminęs, kad su meksikiečių kino hito "Meilė - tai kalė" ("Amores Perros") jį supažindino garsusis ispanų aktorius Javieras Bardemas.
Korėjos konfliktai
Didelio susidomėjimo sulaukė ne konkursinėje programoje "Festivalių perlai" parodytas meniškas ir poetiškas filmas, mįslingu pavadinimu "Pavasaris, vasara, ruduo, žiema... ir pavasaris" ("Spring, Summer, Fall, Winter... and Spring"). Režisierius Kim Ki-Dukas filosofiškai perteikia nuostabiame gamtos kampelyje įsikūrusio vienuolio gyvenimo ciklą, kuris tęsiasi per keturis metų laikus. Pavasarį jis yra mažas berniukas, vasarą - meilės ištroškęs vaikinas, rudenį - trečiąjį dešimtmetį pradėjęs jaunuolis, kuriam tenka susitepti rankas krauju, o žiemą - suaugęs vyras, mąstantis apie vienišumą.
Įdomu, kad šis filmas turėjo dalyvauti San Sebastjano kino festivalio pagrindiniame konkurse, tačiau paskutinę akimirką prodiuseriai atšaukė patvirtinimą ir surengė pasaulinę premjerą rugpjūtį Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje. Taip buvo pasielgta pageidaujant režisieriui Kim Ki-Dukui, kuriam labai nepatiko, kad į San Sebastjano konkursą buvo pakviestas dar vienas filmas iš Korėjos. Pasirodo, kad jis labai konfliktuoja su savo kolega Bong Jon-Ho ir visai nenori konkurencijos, nors viešai teigia, kad "tokiame prestižiniame festivalyje dviejų filmų iš Korėjos yra per daug".
Tikrais įvykiais pagrįstos kriminalinės dramos "Nužudymo prisiminimai" ("Memories of Murder") seansai San Sebastjane įvyko savaitgalį, tačiau režisierius Bong Jon-Ho neparodė nieko nauja ir nesudomino publikos. Filme mėginama su juodo humoro doze sugrįžti į 1986 m., kai Pietų Korėjoje siautėjo paslaptingas žudikas, kuris niekam nepavyko sučiupti. Nežinomas nusikaltėlis lietingą vakarą paprašydavo radijo stoties eteryje pagroti mažai žinomą dainą (visą laiką tą pačią) ir po to žiauriai nužudydavo jauną merginą, pasipuošusią raudonais drabužiais.
Dviračiai
Kur kas įdomesnis buvo brazilų režisieriaus Vicente Amorimo filmas "Pasaulio viduryje" ("O Caminho das Nuvens"), kurio scenarijui taip pat įtakos turėjo tikri įvykiai. Kelio dramoje pasakojama apie neturtingą jaunų žmonių šeimą, kuri ryžtasi su 5 vaikais važiuoti iš Brazilijos šiaurėje esančio miestelio į šalies sostinę Rio de Žaneiro. Važiuoti ne bet kaip, o dviračiais.
Jiems teko numinti apie 2500 kilometrų, išbandyti šeimos stiprybę ir draugiškumą, surasti kelią į pažadėtąją žemę ir pagaliau išpildyti didžiausią savo svajonę - susirasti darbą.
Filmas "Pasaulio viduryje" kupinas nuostabių vaizdų, gražių dainų ir nepamirštamų emocijų. Vargu ar Lietuvos kino platintojai kada nors atkreips dėmesį į tokį egzotišką minimalaus biudžeto kūrinį su niekam nežinomais aktoriais, tačiau vietos bet kurio kino festivalio programoje jis tikrai vertas.
