Remigijus RAINYS
Po besniegių Kalėdų kiek atslūgusi politinė įtampa sukėlė kataklizmus šalies gamtoje ir Lietuvėlė tarsi skilo pusiau ne tik politiškai, bet ir pagal gamtines sąlygas. Ji netikėtai atsidūrė skirtingose klimato juostose. Nežinia kieno paveikta žiema prieš pat Naujuosius metus besąlygiškai perėjo į apkaltos belaukiančio prezidento Rolando Pakso pusę ir, švelniai globodama Žemaitiją, visu rūstumu užgriuvo likusią šalies dalį, ypač nuskriausdama paksininkų sąmokslo organizatoriumi įvardinto Seimo pirmininko Artūro Paulausko tėvoniją - Varėnos rajoną.
Dar ne rekordas
Be paliovos krintantis šlapias sniegas jau prieš pat Naujuosius metus be elektros paliko didumą Varėnos, Lazdijų ir Druskininkų apylinkių gyventojų. Rytų skirstomųjų elektros tinklų darbuotojams visas švenčių dienas teko praleisti miške likviduojant didesnes ar mažesnes avarijas, kurias sukėlė sniego naštos neišlaikę medžiai. Jie lūžo ir virto ant laidų šiuos nutraukdami ar sukeldami trumpuosius jungimusis. Dažnai remontininkų brigados nuo aušros iki sutemos negalėjo išvažiuoti iš vienos elektros linijos trasos, nes likvidavus vieną trumpą jungimąsi, linija tuoj pat buvo pažeidžiama kitoje vietoje. Darbus stabdė ir judėti iš vietos į vietą trukdžiusios gausios sniego pusnys - čia per vieną naktį jo iškrito iki 29 centimetrų. Varėnos meteorologijos stoties viršininkė Valentina Knezauskienė sakė, kad tai nėra rekordinis kritulių kiekis, nes 1995 - 1996 metų žiemą Varėnos rajone buvo iškritę daugiau kaip 30-35 centimetrai sniego, o rekordinę 1941 - 1942 metų žiemą sniego danga siekė net 60 centimetrų. Nutrauktas elektros tiekimas apsunkino ir pačių meteorologų darbą: nors būtinus matavimus ištisą parą dirbančios moterys atlikdavo pasišviesdamos žvakėmis, tačiau kartais dėl sutrikusio telefono ryšio negalėdavo duomenų reguliariai (kas tris valandas) perduoti į Vilnių, nutrūkdavo telefoninis ryšys ir su Spenglos punktu.
Rezultatai - po 9 mėnesių
Naujametę naktį nutrūkęs elektros tiekimas dzūkų per daug neišgąsdino, nes, anot vieno linksmuolio, taurelę burnon galima pataikyti ir patamsyje, o gabalėlį užkandos ant stalo žmonės susirasdavo pasišviesdami žvakutėmis. Kuo jau kuo, o žvakėmis mūsuose apsirūpinę ir jas degioti išmokę daugelio regionų gyventojai, nes jų liepsnelėmis visur pasitinkamas vis dar kalėdojimų po šalį nenutraukiantis prezidentas R. Paksas. Jo Ekscelencija gal be reikalo taip užsipuolė Lietuvos valstybinę televiziją dėl ne per tą kanalą transliuotos jo naujametinės kalbos, nes dzūkai vis tiek jos negalėjo išklausyti, tačiau dėl pažeistų savo pilietinių teisių netriukšmauja. Užtat Varėnos rajono vadovai tikisi, kad po devynių mėnesių turėtų gerokai pagerėti gimstamumo šiuose kraštuose rodikliai, mat daugelis kalbintų čionykščių prisipažino, jog priversti eiti gulti su vištomis, ilgas žiemos naktis trumpino meilės žaidimais.
Šildomasi tradiciniais metodais
O tų naktų buvo ne viena ir ne dvi, nes šiemet sninga beveik kasdien ir tebuvo tik kelios giedresnės dienos. Rytų skirstomųjų elektros tinklų Paslaugų filialo vadovams teko į Varėnos rajoną nukreipti net aštuonias papildomas remontininkų brigadas iš Vilkaviškio, Druskininkų, Marijampolės, Lazdijų ir kitur. Tiesa, net ir tokios "desantinės" pajėgos nespėjo šalinti gedimų 400 kilometrų miškuose pasislėpusiose trasose. Pagal saugos normas, iki elektros laidų nuo arčiausiai augančių medžių šakų turi būti ne mažiau kaip 4 metrai, todėl tam užtikrinti reikėtų iškirsti ne mažiau kaip 2,5 hektaro miško. Miškakirčiais virtusius remontininkus, apsiginklavusius motoriniais pjūklais, iki viršutinių medžių šakų kelia autokeltuvai. Nors remontininkai aprūpinti gana šiuolaikine technika, vyrai prisipažįsta, kad "naujųjų rusų" gaminami sunkvežimiai ZIL, kurių dengtose kabinose sumontuotos žmonėms pasišildyti skirtos krosnelės, pravažumu gerokai nusileidžia jų sovietiniams pirmtakams, todėl sunkiai įveikia užpustytas proskynas. Matyt, todėl ne vietoje išaugusius berželius ir pušeles šalinantys darbininkai per pertraukėles mieliau šildosi maktelėdami burnelę iš kišenėje slepiamo vietinės gamybos samanės buteliuko, nei klampoja apšilti iki ant keliukų paliktų automobilių. Medžių kirtimu labai nepatenkinti miškininkai. Jie geriau siūlytų nepatikimus laidus pakeisti požeminiais kabeliais. Tačiau tai kainuotų pustrečio milijono litų. Nuo sausio 6 iki 15 dienos dėl gedimų nuo elektros tinklų buvo atjungti 12 974 vartotojai. Kaip savotiška kompensacija visiems norintiesiems siūloma nemokamai išsigabenti trasose iškirstus sausuolius, tačiau dėl gilaus sniego tuo sugeba pasinaudoti tik nedaugelis.
Pamokos - išaušus
Daugiausia gedimų užregistruota Pavočių pastotės Rudaminos linijoje, Valkininkų pastotės Valkinikų linijoje ir Margininkų pastotėje, nors ten problema iš dalies buvo išspręsta kai kurias linijas prijungus nuo Merkinės pastotės. Valkininkų seniūno pareigas einanti vyresnioji specialistė Kristina Žundienė tikino, kad žmonės jau baigia priprasti, jog elektra beveik kasdien dingsta apie 22 valandą ir atsiranda tik prieš kitos dienos vidurdienį.
Besiskundžiančiuosius, jog per pačias šventes atitirpo šaldytuvai ir Šaldikliai, K. Žundienė ramino, kad žiemą nesunku išspręsti maisto išlaikymo problemas. Žymiai blogiau, kad anksčiau atsigulę žmonės laiku nepastebėjo nutrūkusio elektros tiekimo ir jau užregistruota atvejų, kai išsijungus aušinimo ventiliatoriams perkaito ir sprogo šildymo katilai. Vietos mokykloje rytais vaikai klasėse laukia, kol visiškai išauš, ir tik tada prasideda pamokos. Kiek blogesnė padėtis buvo Rudnios internatinėje mokykloje, kuri šildoma elektra, todėl čia teko atgabenti ir prijungti kilnojamąją elektros stotį. Tokios pat stoties prireikė ir Valkininkų vaikų globos namams "Spengla".
Prognozės nedžiugina
Tik ką nugreideriuotu vieškeliu prasmukę į giriose pasislėpusį Vaitakarčmio kaimą, kuriame žiemą gyvena tik šešios pagyvenusių žmonių šeimos, sutikome ir į ten vedančias elektros linijas tikrinančius elektrikus. Vietos gyventojas Stasys Varnaitis, ilgus žiemos vakarus čia leidžiantis su 83 metų amžiaus mama Jadvyga, sakė, kad šiemet elektra buvo prapuolusi tik vieną kartą. Nepaisant to, Varnaičiai visuomet prie televizoriaus laiko paruoštą žvakę, kad esant reikalui galėtų pasišviesti. Į kaimą vedantis kelias, anot Stasio, valomas gana dažnai, todėl pradieniui čia atvažiuoja bent po vieną autoparduotuvę, kurioje galima nusipirkti būtiniausių produktų. Stasiui telieka nukasti sniegą nuo pagrindinių savo kiemo "magistralių", vedančių iki vartelių ir į už malkinės suręstą "pasakų namelį". Pasak vyriškio, įsisiautėjus sniegkričiui šį darbą tenka dirbti net du kartus per parą, nes aptingus iš trobos tektų lipti per langą. Vaitakarčmio gyventojai su nerimu kas dieną laukia televizijos žinių ir orų prognozės. Mat jei snigti nesiliaus ir sniegas nepravažiuojamai užklos kelius, tai ištikus kokiai nors bėdai iki artimiausios geležinkelio stotelės teks klampoti per pusnis net kelis kilometrus. Tai gana realu, nes tai vienur, tai kitur užklimpusius reisinius autobusus iš pusnų tenka traukti traktoriais. Kol kas dzūkų niekuo nedžiugina nei politinės, nei meteorologinės prognozės...
