Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Ar galite įsivaizduoti sąvartyną miesto viduryje? Neįmanoma? Na ką jūs, šiais laikais viskas įmanoma. Tereikia atkulniuoti į Dzūkijos sostinės Rugių gatvelę. Čia savo akimis pamatysite, ko dar iki šiol tikriausiai neteko regėti... Septintuoju numeriu pažymėtas namas ir aplink jį esantis maždaug 6 arų sklypas - tikras sąvartynas, ryškiai išsiskiriantis kaimynystėje žaliuojančių medžių bei žydinčių gėlynų fone. Beje, čia galima ne tik "paganyti" akis, iki soties "pasimėgauti" nenusakomos smarve, bet ir pasižiūrėti nemokamą ypatingai aštraus turinio spektaklį ir netgi tapti jo herojumi. Mat šio dvokiančio sklypo šeimininkės - aštuntąją dešimtį bebaigianti Elena Zubrienė ir kartu su ja gyvenanti penkiasdešimtmetį perkopusi jos duktė Irena susidomėjusiesiems sunkiai suvokiamu reginiu neleis nuobodžiauti...
Šiukšlių kaupimo procesas tebevyksta
Moterų hobis - rinkti ir tempti į namus niekam nereikalingus daiktus, senus rakandus, maisto ir buitines atliekas - pastebėtas jau seniai. Kaimynai pasakojo, jog šiukšlių kaupimo manija moteris užvaldė prieš kelis dešimtmečius, dar sovietiniais laikais. Iš pradžių šiukšlių konteinerių turiniu buvo užverstas medinis namas, o kai viduje nebeliko vietos - iš visų pakampių subogintos "gėrybės" buvo kraunamos kieme. Tačiau kiemas irgi turi ribas, todėl ir čia netrukus nebeliko vietos... Sunkiai suvokiamas procesas nepertraukiamai vyksta iki šiol... Dabar Irena kasdien tuo pačiu laiku - apie antrą valandą dienos - išsiruošia "medžioklėn". Ji sėda ant dviračio ir išvažiuoja į miesto turgavietę. Ten be jokių skrupulų parsiverčia ant šono konteinerį ir ima raustis. Rausiasi tol, kol atsivežtos talpos tampa pilnos. Taip namo keliauja viskas, kas žmonėms jau tapo nereikalinga... Dabar pašaliečiui, o tiksliau - pareigūnui, atėjusiam paraginti susitvarkyti, sunku nesusitepusiam patekti vidun. Tačiau pilkų veidų ir purvinų rankų šeimininkės, vilkinčios nenuspėjamos spalvos draiskalais virtusiais drabužiais, vikriai nardo siaurais labirintais lyg tikrosios šiukšlyno gyventojos žiurkės arba kiaunės. Šių nemalonios išvaizdos gyvių čia privisę lyg kokioje kolonijoje. Jie negailestingai pjauna aplinkinių gyventojų paukščius, platina bacilas, skleidžia papildomą dvoką... Baisu ir tai, jog vandens bei muilo bijančios moterys namuose neturi tualeto - visos išmatos keliauja į kibirus, o paskui išpilamos tiesiog gatvėje, į lietaus kanalizaciją arba ant kaimynų žolynų. Koks kvapas tvyro visoje gatvelėje, nesunku įsivaizduoti. Gyventojai skundėsi negalį atsidaryti langų, jų namų vengia draugai ir giminės... Beje, pernai vienas niekuo dėtas devyniasdešimtmetis senukas (Elenos ir Irenos kaimynas) tapo šių moteriškių auka. Jam, einančiam pro šalį, Irena tiesiai ant galvos išpylė kibirą gerokai "suraugintų" išmatų...
Neįveikiamas "bastionas"
Maždaug prieš septynerius metus pradėję aktyvią kovą su šiukšlių garbintojomis kaimynai kol kas lieka pralaimėtojų pusėje. Nuo šių dviejų moteriškių kenčia ne tik gyventojai - su jomis negali susidoroti ir kitų institucijų (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, gamtos apsaugos, teisėsaugos, visuomenės sveikatos centro, miesto savivaldybės) atstovai. Žmonės prisimena atvejį, kuomet Irena sumušė net policijos darbuotojus. Kad tai įmanoma, teko įsitikinti ir "Akistatos" žurnalistams - mes vos išvengėme smurto. Noras pasikalbėti su šeimininke ir jos dukra, pasidomėti šio "turto" perspektyvomis tapo tikra tragikomedija. Iš savo dvokiančią "tvirtovę" ginančių moterų burnų lyg purvas pasipylė tokie įžeidinėjimai, keiksmažodžiai, kokių neteko girdėti net iš didžiausio nepraustaburnio. Irena kadaise buvo ištekėjusi, tačiau vyras šiukšles ištvėrė tiktai apie metus. Keisčiausia tai, jog Irena yra baigusi aukštuosius mokslus, įgijusi visuomeninio maitinimo specialistės diplomą. Iš pradžių moteris buvo paskirta dirbti prestižiniame to meto Alytaus "Žilvino" restorane. Kadangi darbo vietoje avėjo kaliošais, nesilaikė higienos reikalavimų, su šia įstaiga teko atsisveikinti. Tuomet Irena perėjo dirbti į geležinkelio stoties bufetą. Galima tik įsivaizduoti, kaip tokia "šeimininkė" elgėsi virtuvėje, gamino valgį. Tikriausiai sužinoję, jog kadaise ragavo šiuose maitinimo taškuose pagamintų patiekalų, žmonės dabar pradės žiaukčioti.
Kodėl Rugių gatvėje negyvena joks valdininkas?
E. Zubrienės ir jos dukters iškankinti kaimynai sakė negalį suskaičiuoti, kiek prirašę pareiškimų policijai, savivaldybei, kitoms įstaigoms. Deja, kol kas viskas veltui. Tiesa, įvyko net keletas teismo posėdžių, kuriuose, E. Zubrienė su dukra prisižadėjo išmėžti savo kiemą, namus, tačiau per tą laiką jos sugebėjo tiktai šiek tiek praplatinti takelį - kad kieme tilptų jų automobilis ir kad, įvykus gaisrui, čia galėtų privažiuoti ugniagesių technika. Žmonės mano, jog šis reikalas būtų greitai sutvarkytas, jeigu nevalyvųjų moteriškių kaimynystėje gyventų bent šiek tiek aukštesnes pareigas užimantis valdininkas. Nejaugi miesto valdžios atstovams tas pat, kad šis "šiukšlių bastionas" tapo tikru ligų bei infekcijų židiniu?.. Netekę vilties gyventi normalioje aplinkoje, kai kurie gyventojai sakė matą tik vienintelę drastišką priemonę - tiesiog imti ir padegti šį lizdą...
Susitvarkė Šiauliai - susitvarkys ir Alytus?
Vos paminėjus Rugių gatvelę, Alytaus meras Vytautas Kirkliauskas iškart prisipažino gerai žinąs apie šią problemą, tačiau, atrodo, jog su ja sunku susidoroti net miesto vadovui. Jis paaiškino, jog yra teismo sprendimas, kurį turi vykdyti antstoliai, tačiau šiam reikalui jie neturi pinigų. Vis dėlto kažin ar nėra padėties be išeities. Mero teigimu, šiukšlių iškopimas iš E. Zubrienės sklypo kainuotų maždaug 4 000 - 5 000 litų, kuriuos vėliau tektų išsireikalauti iš šeimininkių. Atrodo, jau yra surastos švaros įmonės, kurios sutiktų atlikti šį darbą.
Alytaus savivaldybės Miesto ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vida Mačernienė patikino, jog šią savaitę rinksis komisija, į kurios sudėtį įeina Visuomenės sveikatos centro, regiono Aplinkos apsaugos departamento, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, miesto ūkio skyriaus atstovai, ir priims galutinį sprendimą... Koks bus šio pasitarimo rezultatas, kol kas tenka tik spėlioti. Vis dėlto Alytaus meras V. Kirkliauskas patikino, jog susitvarkė Šiauliai, susitvarkys ir Alytus...
