Šių metų balandžio 10-ąją "Akistatoje" buvo išspausdintas Alberto Oniūno straipsnis "Šiukšlyno žmonės miršta tyliai", kurio pabaiga neatitinka tikrovės ir giliai įžeidė kai kuriuos asmenis, tarp jų ir mane.
Cituoju ištrauką: "... Alfonsas pažinojo žuvusiąją Jadvygą Sekmokienę. Ta moteris pati anksčiau dirbo sąvartyne valytoja, sargavo. Bet labai jau gėrė, tad darbo neteko. Tuomet pradėjo šiukšles rinkti. Turi dukrą, bet ta gyvena ne ką geriau nei motina, tik šiukšlių dar nerenka..."
Aš šią šeimą gerai pažinojau, nes jie nuomojosi butą mano mamos name, tad ten lankydavausi kiekvieną dieną. Ten gimė ir du jų vaikai: sūnus Virgis bei dukra Laimutė. Buvo šeima kaip visos. Aš esu Laimutės krikšto motina. Kai šeima išsikėlė gyventi kitur, reikalai blogėjo, tėvai pradėjo girtauti, prasidėjo nesutarimai. Vėliau šeima iširo. Sunku buvo vaikams. Laimute daugiausia rūpinausi aš. Mergaitė baigė vidurinę mokyklą, sukūrė šeimą, augina 8 metų dukrelę. Gyvena kukliai, bet vaiku rūpinasi, pati dirba. Visus savaitgalius praleidžia abi mano šeimoje. Niekada jos nemačiau neblaivios ar bent išgėrusios, niekada jų bute neradau jokių pašalinių žmonių ar sugėrovų. Darbe pravaikštų neturi, mergaitė aprengta tvarkingai ir švariai. Tai kaip galėjo straipsnio autorius parašyti tokius skaudžius, žeminančius žmogaus orumą, neteisingus, šmeižikiškus žodžius? Juk tas "Alfonsas", informatorius, gal net akyse tos Laimutės nėra matęs, nes jau turbūt kokie 4-5 metai, kai ji, Laimutė, buvo aplankiusi savo motiną, o iš ten grįžo verkdama, susinervinusi, nes ten rado "gražią kompaniją", iš kurios ji buvo išvaryta ir paliepta daugiau nesilankyti.
Aš esu mokytoja, pati 42 metus skiepijau vaikams dorumą, sąžiningumą, atsakomybę už savo poelgius, žodžius, ir štai... skaudus antausis, skambučiai kiekvieną dieną. Kodėl privalau visiems aiškinti, kad tai - ne tiesa? Vaikai jau tyčiojasi iš mergaitės, kad jos motina - šiukšlininkė. Kaip jaustis jai, užaugusiai su tėvais ir be tėvų, iškentusiai vaikų ir draugų patyčias, dviprasmiškas šypsenas ir t. t.? Ir štai vėl smūgis po smūgio. Kaip reaguotumėt jūs, jei taip rašytų apie jūsų artimuosius?
S. Jablonskienė, Ukmergė
Jadvyga Sekmokienė turėjo vieną dukrą - mane. Todėl tokie visiškai nepatikrinti duomenys yra visiška nesąmonė.
L. Kabokienė, Ukmergė
Rašo jums iš Ukmergės, UAB "Textilete" moterys. Laimutė Kabokienė yra mūsų kolektyvo narė - linksmo būdo, nuoširdi ir darbšti, viena augina dukrą. Ji nė vienu žingsniu nepasekė motinos keliu, todėl prašome, kad atsiprašytumėte.
Gitana Jurevičienė,
Jūratė Gibavičienė ir dar 30 parašų.
