Sigitas STASAITIS
Mažeikiuose nugriaudėjo Dūdų šventė - visą savaitgalį naftininkų miestas aidėjo nuo pučiamųjų instrumentų ir mirgėjo spalvingais šokėjų drabužiais. Dūdų šventė Mažeikiuose - tradicinis renginys, šitoji buvo jubiliejinė - dešimtoji. Šventėje buvo galima pamatyti per ketvirtį šimto pučiamųjų orkestrų iš Lietuvos bei kaimyninių šalių, ilgakojų šokėjų bei... nesuprantamą finalinę šventės organizaciją miesto futbolo stadione.
Dūdų orkestrai į Mažeikius ėmė važiuoti gerokai prieš savaitgalį. Jau penktadienį tai vienur, tai kitur aidėjo koncertai, plerpė lėktuvai, degė laužai. Ant tvenkinius supančių kalvų, Sedos estradoje koncertavo meno kolektyvai, tačiau aktyviausi buvo prekybininkai, tradiciniais saldumynais, gėrimais bei niekučiais vilioję mažeikiškius. Šeštadienį nuo pat aštuntos ryto miesto gatvėse nugriaudėjo trankūs maršai - suvažiavę pučiamųjų orkestrai marširuodami po gatves ėmė žadinti Mažeikius. Atrodė, kad dūdoriai labiausiai patinka automobiliams - nuo kiekvieno trankesnio akordo įsijungdavo gatvėse stovinčių mašinų signalizacijos - užkaukiančios mašinos taip pasveikindavo muzikantus. Vakarop prie prekybos centrų sukosi šokėjai, tačiau žiūrovų būreliai buvo skystoki - visi Mažeikiai Laisvės gatve traukė į miesto stadioną, kur laukė pagrindinė Dūdų šventė.
Gyvu žiedu apjuosę stadioną tvoras akylai saugojo policininkai bei kariai. Nori į vidų - pirk bilietą už 4 litus. Šimtai žmonių bilietų nepirko. Ir neapsiriko, nes sumokėjusiųjų stadione laukė dvi nemalonios staigmenos. Šventės organizatoriai per dešimtmetį taip ir neišmoko, kur geriausiai statyti sceną. Ji buvo suręsta ne prieš pagrindinę stadiono tribūną, o šonu aikštės pakraštyje - vietoje vienų futbolo vartų, o pati stadiono veja palikta plyna. Gal kartais taip padaryta pagerbiant šiuo metu vykstantį Pasaulio futbolo čempionatą? Taigi tribūnoje susėdę svečiai turėjo suktis šonu, kad matytų, kas darosi scenoje. Negana to, scena nuo tribūnos stovėjo taip toli, kad nelabai ką ten ir galėjai įžiūrėti. Antras nemalonus akibrokštas - šventės organizatoriai į tribūną žiūrovų... neleido! Pagal geriausias sovietines tradicijas čia susispietė svarbiausios miesto figūros su kvietimais - kostiumuoti ponai bei jų nėriniuotos damos. Bilietus įsigiję žiūrovai pasklido aplink futbolo aikštę ir galėjo sau vėpsoti į futbolo aikštėje koncertuojančiųjų užpakalius.
Nugriaudėjus šventės šaukiniams bei Lietuvos himnui, tradiciškai ant scenos užsikorė politikai. Kalbeles rėžė svarbiausieji Mažeikių žmonės - miesto meras bei kažkoks Seimo narys negirdėta pavarde. Žinia, artėja rinkimai, tad ketvirtus metus Seime miegant pravartu bent per Dūdų šventę prabusti ir savo pavardę patrimituoti - gal mažeikiškiai prisimins, vėl išrinks? Barzdotasis Seimo narys kažką sakė, sakė ir... nieko nepasakė. Dar gerai, kad žodžio niekas nedavė Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Olandijos ar Baltarusijos delegacijų nariams - tuščios kalbelės būtų netilusios iki sutemų.
Pagaliau oficialūs asmenys nuo scenos nulipo ir šventė prasidėjo. Orkestrai ir šokėjai aikštėje keitė vieni kitus. Anksčiau dūdų orkestrus lydėdavo ilgakojės būgnininkės. Dabar būgnai nebemadingi - šokėjos mojuoja visokiais kutais ar plunksnų bumbulais. Žiūrovams tai nesvarbu. Žymiai svarbiau, kad sijonėliai būtų tokie pat trumpi ir gerai plaikstytųsi. Nemažai nuobodžių minučių truko, kol nedarniai strapaliojo pabiručiai iš vaikų šokių kolektyvų. Visų šalies miestų mažylių mamos trokšta (ir moka pinigus), kad tik jų atžalos dainuotų ir šoktų. Nenuostabu, jog vaikų kolektyvų daug ir visi jie veržte veržiasi pasirodyti. Masinių švenčių organizatorius vilioja tai, kad vaikai honorarų nereikalauja. Todėl per kiekvieną šventę iš entuziazmo jie ir striksi, sukeldami savo mamoms kažką panašaus į orgazmą, o žiūrovams - žiovulį.
Užtai tikras atradimas buvo Olandijos pučiamųjų orkestro "Excelsior Ferwert" grojimas. Olandai į Mažeikius atvyko už savo pinigus, visi jie saviveiklininkai, tačiau kaip puikiai groja! Net "Tokatą", kurią J. S. Bachas kūrė visai ne dūdoms, o vargonams. Žinoma, negalėjo prastai groti ir kariškiai profesionalai - motorizuoto pėstininkų bataliono "Žemaitija" ansamblio 26 dūdoriai vyrai bei viena "motorizuota" fleitininkė. Dar šauniau žygiavo "Geležinio vilko" garbės sargybos orkestras. Tą savaitgalį į Lietuvą neatskrido nė vienas užsienio šalies vadovas, tad "bedarbiai" garbės sargybos orkestrantai atidardėjo į Mažeikius.
Dar nenutilus dūdų maršams, scenos užkulisiuose pasirodė skandalingasis dainininkas Raimucka, išgarsėjęs daina "Tu - mano urvelis, aš - tavo peliukas". Neseniai Raimucka dar kartą išgarsėjo savo "peliuką" parodęs gėjų fotografui, kuris apsinuoginusio dainininko nuotraukas paskleidė homoseksualistų interneto tinklalapyje. Klausydamas dūdų Raimucka svajingai klubais lingavo į taktą ir grakščiai gurkšnojo limonadą, butelį piršteliais laikydamas lyg moteriškė cigaretę. Pamatęs į jį atsisukusį "Kranklio" paparacio objektyvą, Raimucka grakščiai parodė užpakaliuką, o po to šelmiškai pagrūmojo piršteliu.
Daugiau nebefotografavome Raimuckos - vaikinui ir taip per gėjus trauma, o dar "Dainų dainelės" laureatu netapo... Temstant prie scenos susibūrė jaunimas, jaunieji mažeikiškiai patenkinti klausėsi išraiškingo Raimuckos ir neišraiškingai lėkštoko Viktorijos balselio, po to grožėjosi jubiliejine ugnies fiesta, lazerių ugnimis, siautė diskotekoje. Naftininkų ir bedarbių mieste buvo tikra šventė!
S. Stasaičio nuotr.
