Neseniai mano draugas vakarėlyje susipažino su labai patrauklia ir išdidžia dama. Iš pradžių viskas klostėsi kuo puikiausiai. Jie susitikinėdavo, nueidavo į teatrą, parodą... Rodos, niekas nepranašavo bėdos, tačiau vieną ramų vakarą, kai po darbo dienos jis ramiai gurkšnojo kavą savo namuose, į duris netikėtai paskambino. Koks buvo jo nustebimas, kai, atidaręs duris, išvydo savo naująją pažįstamą, vienoje rankoje laikančią didžiulį lagaminą, o kitoje - trejų metų mažylį. Atsižvelgiant į tai, jog laikas buvo jau vėlus, nieko kito neliko, kaip tik pakviesti ją vidun ir pasiūlyti nakvynę. Per tris "viešnagės" dienas mano draugui galutinai "užgulė" ausis (mat patrauklioji dama negalėjo nė penkių minučių išbūti nečiauškėjusi), o butas dėl mažojo išdaigų tapo panašus į stiprų žemės drebėjimą patyrusį gyvenamąjį būstą. Ketvirtąją dieną kantrybė trūko, ir jis ryžosi rizikingam žingsniui - paskambino jos vyrui. Dideliam jo nustebimui, "viešnios" vyras, visai melancholiškai išklausęs padriką skambučio priežastį, po ilgos pauzės drėbė į ragelį:
- Dėžė degtinės!
Toliau buvo pauzė, paskui - konkretus paaiškinimas:
- "Absoliuto".
Padiktavęs adresą, jis padėjo ragelį. Atsitokėjęs po šoko draugas leidosi į parduotuvę. Nupirkęs dėžę degtinės, nunešė nurodytu adresu. Duris atidaręs šeimininkas kritiškai nužvelgė svetį ir išlemeno:
- O kur užkanda?
Tolimesni įvykiai klostėsi taip: jau atsakančiai "apsiforminę" abu vyrai parvažiavo į mano draugo butą. Toliau viskas vyko be skandalų ir pavydo scenų. Dama tylutėliai susirinko savo daiktus ir išvažiavo namo...
