Sigitas STASAITIS
Radviliškio senamiestyje viename mediniame name naktį kilo gaisras. Kol atvažiavo ugniagesiai, ugnis persimetė į šalia stovėjusį kitą pastatą. Be pastogės liko net 16 šeimų - 35 žmonės! Nebeturintieji namų gaisro kaltininkų - girtuoklių Vilmos ir Gintauto Zverevų - vos neįmetė į ugnį. Na, o padegėjai nenusiminė - po gaisro gėrė, šoko, išpardavė plytas ir kitą dieną savivaldybėje buvo pirmieji pareikalavę pašalpos bei kito buto.
- Gerokai po vidurnakčio nustebau išgirdęs, kad kažkas iš kaimynų baisiai ištroškęs girgždina bendrą mūsų šulinį, semia kibirą po kibiro, - prisimena Kastytis, gyvenantis Jaramino gatvėje, visai šalia sudegusiųjų namų. - Kai ėmė dar ir poškėti, atsikėliau, pažvelgiau pro langą. Siaubas, degam!
Išbėgę kieman Kastytis ir jo Loreta pamatė, jog Jaramino gatvės 11-ojo namo Zverevų buto prieangį laižo liepsna, šaudo stogelio šiferis. Užuot pažadinęs kaimynus ar pasišaukęs ką nors pagalbon, G. Zverevas ramiai bandė ugnį gesinti kibiru, lyg degtų ne jo butas, o kokia šiukšlių dėžė. Liejama kibiriuku ugnis tik plito, netrukus liepsnos jau laižė viso namo stogą. Tada kilo triukšmas, iš aplink stovinčių namų pasipylė žmonės. Buvo paskambinta ugniagesiams, tačiau kol jie atvyko, ugnis ne tik pasiglemžė visą 11-ąjį namą, bet ir persimetė ant gretimo - 9-ojo.
- Ugniagesiai atvažiavo tik po 15 minučių, - tvirtina Zverevų kaimynė Bronislava Bernotienė (70 m.).
- Ne už 15, o už 20 minučių! - įsitikinęs šešiasdešimtmetis Apolinaras Verketis. - Aš jau buvau spėjęs ne pirmą glėbį savo drabužių išnešti, o ugnis jau rijo gretimą namą.
A. Verkečiui pritaria ir Antanas Janušauskas (56 m.), ir Dalia Berencienė (34 m.). Pastaroji tvirtina ugniagesiams skambinusi kelis kartus ir vis išgirsdavusi atsakymą laukti. Tiesa, patys ugniagesiai teigia atskubėję per 4 minutes, o nelaimėn pakliuvusiems žmonėms laukiant pagalbos laikas visada prailgsta.
- Kokia ten jų pagalba, - Radviliškio ugniagesiams negaili kritikos visi sudegusiųjų namų gyventojai. - Čiurkšlės jų silpnos. Viena žarna dar šiaip ne taip šmirkštė, prijungė antrąją - srovės visai neliko.
Išvedę vaikus, išnešę drabužius ir vertingesnius daiktus žmonės su ašaromis stebėjo, kaip žūsta jų būstai. Kas nespėjo, liko be dokumentų, pinigų.
- Kur tie niekšai Zverevai?! - gaisro įkarštyje pasigirdo kažkieno ryžtingas balsas. - Į ugnį tokius!
Ir žmonės būtų įmetę, jei iki tol aplink liepsnas bėgioję Gintautas su Vilma nebūtų paskubėję dingti. Nors ugniagesių inspektorių išvada dėl gaisro priežasties dar negauta, tačiau niekas nebejoja, jog kaltininkai - Zverevai. Jų bute už skolas atjungta elektra, nėra nei dujų, vasarą krosnis irgi nekūrenama. Kaimynai girdėjo, kad tądien Zverevai gėrė nuo ryto. Po to, matyt, virė degtinę arba girti rūkė savo migiuose. Būtų bent laiku pašaukę žmones...
Ugniagesiai apie 5 valandas kovojo su ugnimi ir kitas dienas atvykdavo dar keletą kartų - liepsna vis atsigaudavo, vėl plykstelėdavo. Šiandien Radviliškio senamiestyje, visame Jaramino gatvės kvartale, slogus vaizdas: vietoje 9-ojo ir 11-ojo namų - pajuodę degėsių griuvėsiai. Būtų sudegę ir dar keli medinukai, tačiau ugniagesiai juos išgelbėjo - laiku apliejo vandeniu. Šalia degėsių augančios liepos nuleidusios sukepusias šakas - vargu ar medžiai beatsigaus. Per Zverevų malonę 16 šeimų liko be pastogės. Dėl sutuoktinių girtuoklystės namų neturi ir trys jų vaikai - auga vaikų namuose.
Kai po gaisro žmonės gėdino V. Zverevą, ši šaipydamasi šoko. O ko jai nešokti? Girtuoklės vyras irgi nenusiminė - sugalvojo bizniuką. Jis išardė krosnies plytas ir iškeitė į degtinę. Būtų išdraskęs ir pragėręs visus namų likučius - žmonės nuvijo.
Kitą dieną į gaisravietę užsukusiam Radviliškio merui Vytautui Simeliui sudegėliai negailėjo karčių žodžių.
- Pone mere, aš dar 1999-aisiais rašiau prašymą, kad iš mūsų namų iškeldintų girtuoklius, - piktinosi Loreta Šaknevičienė. - Rašiau, kad jie tik vagia, geria ir mušasi, ramybės per juos nėra. Tuzinas šeimų pasirašėme prašymą. Pabaigoje perspėjome: "Kas bus, jei degsime?" Tuomet savivaldybė mums atsakė, jog net ir girtuokliai bei triukšmadariai turi teisę kur nors gyventi. Taip, jie turi. O kokią teisę mes turime? Degti?
"Akistatos" korespondentui sudegėliai skundėsi negalėję savo butų privatizuoti, nes juos buvo atsiėmusi savininkė - tėvo Stanislovo sesuo kaunietė Jadvyga Tiknienė, kuri, pasak žmonių, ėmė nuompinigius, juos vadino priešais ir ragino išsikeldinti.
Radviliškio savivaldybės Turto ir bendrijų reikalų skyriaus vedėjas E. Pranevčius apie tai turėjo kiek kitokią nuomonę. Valdininkas paaiškino, jog savivaldybė iš J. Tiknienės namą atpirko, o gyventojai, nors ir galėjo, savo būstų neprivatizavo. Iš visų 16 butų tik vienas privatizuotas.
Savivaldybė nepaliko žmonių gatvėje. Nukentėjėliams nutarta paskirti po 300 litų pašalpą. Tai, aišku, nedaug, tačiau daugiau skystas biudžetas neleidžia. Beje, pirmoji prie pašalpos eilę užsiėmė V. Zvereva! Valdininkai moteriai paaiškino, jog jei jiedu su vyru bus pripažinti gaisro kaltininkais, savivaldybė neduos nei pašalpos, nei kito būsto. Visiems kitiems žmonėms pasiūlyti butai, tačiau benamiais tapę radviliškiečiai nepatenkinti. 82 metų Marijai, Jaramino gatvėje išgyvenusiai 39 metus, nesinori keltis į kaimą, kiti sako nenorį gyventi narkomanų lindynės kaimynystėje. E. Pranevičius papasakojo apie didžiulę problemą - niekas iš žmonių nesiveržia į butus su patogumais, visi prašo prastesnių! Tai ne iš kuklumo. Sudegusiuose namuose daugiausia gyveno socialiai remtini žmonės (bedarbiai arba pensininkai). Jie šildėsi malkomis, vandenį sėmė kieme šulinyje, šalo lauko tupykloje, tačiau visi džiaugėsi, kad nereikia kas mėnesį atiduoti kelių šimtinių už patogumus.
Paradoksas, tačiau sovietmečiu žmonės buvo pasiruošę bet kam, kad tik gyvenimą be patogumų iškeistų į butą su patogumais. Šiandien vyksta atvirkštinis procesas - nebeišgalintys mokėti už šildymą miestiečiai keliasi į butus su krosnimis arba į kaimus. Radviliškio savivaldybė dar turi keletą būstų su patogumais. Daugiausia tai yra kambariai bendrabučiuose. Butai be patogumų šiandien aukso vertės - praktiškai visi, esantieji savivaldybės žinioje, užimti. Lietuva nebetrokšta patogumų. Tik duonos. Arba pašalpų.
