Požiūris į naudinguosius interneto išteklius neišvengiamai pasikeičia perbridus pirmuosius 500 ar 1000 URL. Turbūt ir jūs kiekvieną patikusį tinklapį iš pradžių tvarkingai pasidėdavot į “Favorites” lentynas. O dabar, ko gero, niekaip neprisimintumėt, kada paskutinį sykį buvote pravėrę nuorodų sandėliuko duris.
Tiesa? Jei taip, kaip bandote susirasti kažkada internete dėmesį atkreipusius dalykus? Juk defragmentavimo procedūros prašosi ne tik kompiuterio kietasis diskas, bet ir mūsų atmintis, tam tikrose situacijose karštligiškai ieškodama atsakymo į klausimą “Kur aš tai mačiau?”
Sugrįžimo į kažkada aplankytus interneto tinklapius problema rimta - ne tik technologiniu ar psichologiniu, bet ir finansiniu požiūriu. Jai spręsti JAV Nacionalinis mokslo fondas trejiems metams yra paskyręs 378 tūkst. dolerių paramą, kuria naudojasi projekto “Keeping Found Things Found” (http://kftf.ischool.washington.edu) vykdytojai - Informacijos mokyklos prie Vašingtono universiteto (JAV) moksliniai darbuotojai. Pasak vieno iš projekto vadovų, profesoriaus adjunkto Williamo Joneso, interneto naršyklių žymos (bookmarks), turėjusios paprastai išspręsti pakartotinio grįžimo prie vartotojui svarbių tinklapių problemą, URL archeologijoje mažai vertingos. Kodėl? Juk, regis, taip paprasta dėmesį patraukusį tinklapį keliais pelės spragtelėjimais pasiųsti į nuosavą interneto gėrybių saugyklą? Atsakymą žinome patys: jei iš anksto būtume žinoję, kad po savaitės, pusmečio ar metų teks nertis iš kailio stengiantis atkapstyti šį URL, tikrai būtume jį pasižymėję. Reikalas tas, kad dažniausiai nė neįtariame, ko ateityje gali prireikti.
Rengdami interneto vartotojų apklausas “Keeping Found Things Found” projekto vykdytojai sužinojo apie dažniausiai naudojamą URL išsaugojimo praktiką. Žinoma, kai kas naudojasi naršyklių žymomis, tačiau jas grupuoja pagal temas, reguliariai genėja neveikiančias nuorodas tik ypatingi pedantai, prie kurių savęs tikrai nepriskirtų dauguma internautų. W. Jonesas naršyklių žymų sąrašus vadina informacijos išvietėmis, nes dauguma vartotojų ten niekada neužsuka, o jei kartais ir įkiša nosį, tuojau mauna atgal išsigandę baisios netvarkos. Siekdami išsaugoti svarbios informacijos šaltinius jie URL įkelia į sau adresuojamus elektroninius laiškus, atsispausdina tinklapius spausdintuvu, išsaugo juos kietajame diske, įtraukia adresus į asmeninius tinklapius, įrašo “Outlook” dienotvarkėse ar teksto dokumentuose, prilipdo užrašytus ant lapelio prie monitoriaus ar pakeverzoja ant popieriaus lapo. Na, o laikantys save“profais” apskritai nesuka sau dėl to galvos - kam tada skirtos interneto paieškos sistemos? Tačiau praktika rodo, kad ir jos - ne visagalės.
Išnagrinėję dažniausiai vartotojų naudojamus pakartotinės URL paieškos metodus tyrėjai nustatė, kad vienas efektyviausių problemos sprendimo būdų - pasiūlyti vartotojams žymų komentavimo galimybę. Eksperimentai patvirtino, kad tie, kurie savais žodžiais apibūdino į žymų sąrašą įtrauktus URL, po 6 mėn. priminus anotaciją be didelio vargo vėl susirasdavo tuos tinklapius. Tačiau net ir naujausios interneto naršyklės nesiūlo žymų apibūdinimo ar komentavimo galimybės. Todėl “Keeping Found Things Found” komanda sukūrė “Internet Explorer” papildantį priedą “Add To Favorites 2”, kuris išplečia “Favorites” funkciją papildoma “dėžele” tekstui įvesti - joje vartotojai gali įrašyti savo pastabas apie pasižymėtą tinklapį. URL archeologijoje gali labai praversti ir automatinio adreso įrašymo pagal pirmąsias raides naršyklės laukelyje galimybė. Jei ši funkcija būtų labiau išplėtota, ji taptų gera priemone pamirštiems adresams atgaivinti. Tačiau tais atvejais, kai padėtis rimta - nepamenate nei jokių galimų domeno variantų, nei reikiamų raktažodžių, o galvoje sukasi tik “bendras vaizdas” - prireiks netradicinių sprendimų.
Jie kol kas tik pakeliui: antai su “Keeping Found Things Found” projekto vykdytojais bendradarbiaujanti “Microsoft Research” kuria programą “Stuff I’ve Seen”, kuri per vieningą paieškos sąsają padeda ieškoti kada nors siųstų ir gautų elektroninių laiškų, aplankytų WWW puslapių, naudotų dokumentų. Programos duomenų bazėje fiksuojami visi monitoriaus ekrane rodomi dokumentai, nuotraukos, kita medžiaga. Šiuo metu naują programos versiją testuoja apie pusantro tūkstančio “Microsoft” darbuotojų. Tai nebus komercinis produktas - manoma, kad geriausios “Stuff I’ve Seen” ypatybės bus įtrauktos į būsimą “Longhorn” operacijų sistemą, kuri turės nuosavas interneto paieškos galimybes.
