Giedrė POTELIŪNAITĖ
Kovo 1 dieną bendras nedarbo lygis Lietuvoje siekė 8,2 proc. Prognozuojama, jog šių metų pabaigoje jis sieks 10,8 proc. Darbo biržos duomenimis, kovo viduryje darbo ieškojo 188 000 žmonių, o laisvų darbo vietų buvo tik 2000. taigi, "konkursas" didžiulis, net 94 į vieną darbo vietą.
Dar prieš metus darbdaviai vertėsi per galvą, bandydami surasti tinkamus darbuotojus, nes buvo jaučiamas darbo jėgos stygius. Dabar darbuotojams tenka verstis per galvą, norint išlaikyti turimą darbą, nekalbant jau apie naujos darbo vietos suradimą.
Didieji prekybos centrai, nuolat ieškoję salės darbuotojų, kasininkų ir sandėlininkų, dabar nieko pasiūlyti negali ir pataria bandyti skambinti po savaitės.
Apsaugos darbuotojų irgi buvo ieškoma su žiburiu, mat daugelis jaunų vyrų buvo išvykę dirbti į užsienį ir į darbą tekdavo priimti visus, kas norėdavo - ir silpnokus, ir šiaip nė iš tolo į apsaugininkus nepanašius. Štai 23 metų Mindaugas K. nešioja akinius, yra vos 166 centimetrų ūgio, tačiau prieš metus jis saugojo vienos iš didžiausių Lietuvoje statybos firmų sandėlius. Dabar įsidarbinti bandantis ne tik profesinį išsilavinimą turintis, bet ir visus darbui apsaugoje reikalingus leidimus gavęs Vygandas L. (26 m.) to padaryti negali jau ketviras mėnuo. "Paskambinęs į bet kurią apsaugos firmą, išgirstu tą pačią "litaniją": "darbo nėra ir nežada būti, seni darbuotojai yra atleidinėjami, mažėja saugomų objektų, todėl nieko negali pasiūlyti, - sakė du vaikus auginantis Vygandas. - Anksčiau net būdamas nekvalifikuotu darbuotoju rinkdavausi, kokį darbą dirbti, o dabar dirbčiau bet kokį, bet nėra jokio".
Per 2 metus - vos 4 pasiūlymai
Ne tik nekvalifikuoti darbuotojai skundžiasi negalintys niekur surasti darbo. Rita Janušaitytė universitetą baigė prieš 2 metus. Vienoje Kauno įmonių įsidarbino administratore, tačiau išdirbus vos pusmetį buvo atleista dėl etatų mažinimo. Darbo R. Janušaitytė ieško iki šiol. "Jau suskaičiavau, kad išsiunčiau daugiau kaip 300 gyvenimo aprašymų, o į pokalbį buvau pakviesta vos 4 kartus. Pirmąjį kartą buvo pasiūlyta tapti draudimo agente - už savo lėšas išklausyti kursus, išsipirkti patentą, o uždarbis tik procentai nuo apdraustų žmonių. Gerai pagalvojus, kas dabar, kai tokia ekonominė situacija, drausis?" - svarstė R. Janušaitytė.
Kitas merginai pasiūlytas darbas buvo tapti "savarankiška verslininke" ir įsilieti į tinklinio marketingo žinovų gretas. "Anksčiau tokių dalykų išvis netekdavo girdėti, tačiau dabar, kai daug žmonių netenka darbo, tokių pasiūlymų pasipylė kaip iš gausybės rago. Net į namus sutinkąs atvykti "darbdavys" moko paslapčių, kaip iš juodnugario tapti klestinčiu verslininku vien įtraukinėjant vis daugiau žmonių į internetinę prekybą. Pasidomėjusi sužinojau, kad toks "darbas" labai panašus į piramidinę prekybą, kuri Lietuvoje yra nelegali", - sakė Rita.
Maždaug po pusmečio ieškojimų Ritai paskambino vieno restoranų tinklo atstovai - dėl administratorės padėjėjos vietos, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo tiesiog padavėjos etatas. Kadangi R. Janušaitytė buvo pametusi viltį rasti geresnį darbą, ji sutiko įsidarbinti už minimumą visai darbo dienai Kauno centre esančioje picerijoje. "Kai paskambino darbdaviai, buvo ketviradienis ir mes nusprendėme, kad dirbti pradėsiu nuo pirmadienio. Tą pačią dieną sutarėme sutvarkyti ir įdarbinimo dokumentus, tačiau sekmadienio pavakare sulaukiau restorano vedėjos skambučio, jog, deja, į darbą ryt man nebereikia eiti, nes restoranas... uždaromas", - pasakojo R. Janušaitytė.
Iš tiesų padavėjų ir virėjų prieš metus ieškojo kone kiekviena maitinimo įstaiga. Dabar R. Janušaitytė sakė apskambinusi kone visus viešojo maitinimo įstaigų tinklus, tačiau jokio darbo pasiūlymo nesulaukusi. "Aš niekaip negaliu atsitokėti - kaip drastiškai per tokį trumpą laiką pasikeitė situacija darbo rinkoje. Juk anksčiau padavėja dirbti galėjo bet kuri norinti - jų nuolat trūko. Ir internete, ir laikraščiuose, ir net ant kavinių durų buvo pilna skelbimų apie ieškomas merginas dirbti padavėjomis. Tada už darbą buvo mokama gerokai didesnė alga, be to, nemažai galima buvo užsidirbti iš arbatpinigių. Dabar arbatpinigiai labai skurdūs, moka minimumą, o dabro vietų nėra", - stebėjosi R. Janušaitytė.
Pardavinėti batus - reikia patirties
Paskutinis skambutis, kurio sulaukė mergina, buvo iš batų parduotuvės, kuri ieškojo pardavėjos pusei etato. "Į parduotuvę buvau nusiuntusi savo gyvenimo aprašymą, kuriame buvo surašyta mano darbo patirtis ir išsilavinimas, tačiau pirmasis klausimas buvo, ar turiu pardavėjos patirties. Kai pasakiau, kad pardavėja nesu dirbusi, skambinusi darbdavė atsakė, jog jie ieško bent poros metų pardavėjo patirties turinčio žmogaus. Argumentai, jog greitai mokausi, jos neįtikino", - guodėsi R. Janušaitytė.
Mergina nuolat naršo interneto svetainėse, kuriose darbdaviai skelbia apie darbo vietas, ji nuolatperka laikraščius ir atidžiai nagrinėja darbo skelbimus, tačiau jų labai smarkiai sumažėjo. "Internete per tą laiką, kai ieškau darbo, tiesiog bematant pagausėjo bedarbių, o darbo pasiūlymų sumažėjo keletą kartų. Dabar vienoje iš pagrindinių darbo skelbimų svetainių užsiregistravę 11 000 ieškančiųjų darbo, o darbo pasiūlymų tėra 550, ir tie tik daug patirties turintiems vadovams arba sutinkantiems dirbti pagal patentą, keletas vietų yra dirbti užsienyje", - sakė gerai darbo rinką išstudijavusi R. Janušaitytė.
Bandymas užsiregistruoti darbo biržoje ne tik kad nedavė naudos, bet dar ir sugadino nervų, kainavo nemažai laiko. "Ten tokios eilės, kad nuvykus turi paaukoti visą dieną, ir tai gali nespėti užsiregistruoti. Tose eilėse ir nekvalifikuoti jauni darbuotojai, ir ilgametę patirtį turintys specialistai. Rasti darbą su mano išsilavinimu - beveik jokių šansų, o pašalpai gauti keliamų reikalavimų aš neatitinku. Glaudžiuosi pas tėvus ir nenuleidžiu rankų, tačiau aš neįsivaizduoju, kaip reikėtų išgyventi turint vaikų ar pasiėmus banko paskolą".
Reikia erotinių masažisčių
Internete daugiausiai siūlomų darbo vietų yra informacinių technologijų specialistams, o daugiausiai darbuotojų reikia sostinėje. Kone visuose skelbimuose kandidatams į darbą reikalinga turėti bent 2 metų patirtį. Nemažai ieškoma vadovų ir direktorių, tačiau jiems keliamų reikalavimų dar daugiau - keletas metų panašios darbo patirties, aukštasis išsilavinimas, mokėti bent dvi kalbas, turėti automobilį, mokėti naudotis kompiuteriu ir t.t.
Žodžiu, internetas mažiau kvalifikuotiems bedarbiams mažai kuo gali padėti. Nusiperkame laikraštį, kuriame anksčiau kone pusė vietos užimdavo darbo skelbimai, o dauguma jų - darbininkams. Deja, dabar daugiau kaip pusė vietos užima darbo ieškančiųjų skelbimai, o darbdavių vos 20. Nebėra nei vieno skelbimo vairuotojams ar apsaugos darbuotojams, tačiau ieškoma nemažai auklių ir moterų, galinčių prižiūrėti senyvo amžiaus žmones. "Mes priimsime tik tokią slaugę, kuri turi atitinkamą išsilavinimą ir patirties", - trumpai ir aiškiai rėžia moteris, kai paskambiname dėl darbo, kuriame keletą valandų per dieną reikia pasirūpinti 76 metų senute.
Dar vienas merginoms siūlomas darbas - erotinis masažas. Čia atsiliepusi mergina daug sukalbamesnė ir sako, jog patirties turėti nebūtina, nes visko galima išmokti. Pasiteiravus apie uždarbį, maloniai paaiškina: "Kiek klientų sugebėsite aptarnauti, toks ir bus uždarbis, o klientų trūkumu mes nesiskundžiame. Yra merginų, kurios uždirba ir po kelis tūkstančius litų per mėnesį". Ne vienoje svetainėje ieškoma ir striptizo bei vadinamųjų "topless" šokėjų - tų, kurios nesigėdija viešai demonstruoti savo nuogų grožybių.
Stipendija bedarbiams
Galima mėginti registruotis darbo biržoje. Tai, žinoma, pavyks ne iš karto - keletą dienų teks prastovėti ilgose eilėse prie registracijos kabineto durų, tačiau bent pusantrų metų per pastaruosius 2 metus išdirbusiems, žmonėms tada būna mokamos nedarbo draudimo išmokos - kitaip tariant, bedarbio pašalpos. Nedarbo problemoms spręsti iš "Sodros" kasmet skiriama apie 320 milijonų litų. Vidutinė bedarbio pašalpa siekia 672 litus, o maksimali - 1041 litas. Pirmus 3 mėnesius yra mokama visa nedarbo draudimo pašalpa, o likusius 6 mėnesius - 50 procentų.
Kaip informavo Lietuvos darbo biržos vyr. specialistė ryšiams su visuomene Birutė Balynienė, dabar reikalingi pardavimo ir verslo paslaugų vadybininkai, draudimo ir pardavimo agentai, buhalteriai, bendrojo ugdymo mokytojai, darbų, projektų vadovai. Anot B. Balynienės, prieš metus paklausiausių specialybių dešimtukas atrodė labai panašiai, tik jame buvusius sandėliavimo tarnautojus ir jaunesniuosius socialinius darbuotojus pakeitė draudimo ir pardavimo agentai. "Ryškesni pokyčiai paklausiausių darbininkų: prieš metus daugiausia vietų buvo statybininkams (mūrininkams, dažytojams, apdailininkams, betonuotojams, dailidėms), o šių metų vasario mėnesį didesnė paklausa išliko tik dažytojams ir dailidėms. Tarp darbininkų paklausiausi išlieka pardavėjai, suvirintojai, virėjai, vairuotojai, o statybininkus sąraše pakeitė siuvėjai, padavėjai, apsaugos darbuotojai", - sakė darbo biržos atstovė.
B. Balynienė pabrėžė, jog prieš metus pasiūlos ir paklausos balansas darbo rinkoje buvo panašus, o šių metų vasario mėnesį paklausiausių specialistų į vieną vietą pretenduoja 3-6, darbininkų - 4-7, statybininkų net 8-12.
Iš tų, kurie kreipiasi į darbo biržą, į biržas kreipiasi 18 proc. žmonių turi su aukštąjį išsilavinimą, 53 proc. su profesinį, o 29 proc. - nekvalifikuoti.
Paklausta apie persikvalifikavimo galimybes ir ateities perspektyvas, B. Balynienė sakė, jog darbo birža prognozes daro tik metams į priekį, todėl kokios specialybės ateityje bus paklausios, sunku pasakyti, tačiau į mokymus darbo birža siunčia visus bedarbius ar įspėtus apie atleidimą iš darbo, kuriems negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. "Organizuojant profesinį mokymą, prioritetas skiriamas bedarbiams, neturintiems profesinės kvalifikacijos, nes nekvalifikuoto darbo paklausa 2009 metais gerokai mažės", - teigė B. Balynienė.
Mokymo programos įgyvendinimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos patikrinimo išlaidos, kelionės ir apgyvendinimas yra finansuojami valstybės, o bedarbiams dar skiriama ir mokymosi stipendija.
