Stipruolis - skriaudžiamųjų užtarėjas
Irena ZUBRICKIENĖ
Prisiglausti prie ilgamečio galiūnų konkursų Marijampolėje rengėjo, dalyvio ir nugalėtojo Alvydo Kirkliausko (53 m.) - geresnės užuovėjos nuo gyvenimo negandų turbūt nė nereikia. Maždaug taip buvo galima pajusti matant stipruolį, apsuptą nedidukų vaikų būrio, Marijampolėje vykusiame tradiciniame renginyje "Smurtui prieš vaikus - NE!" Aktyvaus trenerio darbo neužmetęs garsusis marijampolietis, ne vienerius metus bendravęs su asocialių ir skurdžių šeimų vaikais, šiuo metu kartu yra ir Vaiko dienos centro "Gelbėkit vaikus" direktorius Marijampolėje.
- Vaikų, kuriems trūksta tėvų dėmesio ir šviesių vaikystės spalvų, pastebimai daugėja, - susirūpinęs konstatavo Alvydas. - Šiurpu, kai 7 asmenų šeima gyvena viename ankštame kambaryje, kur vaikai mato geriančius tėvus, tokius pat jų bičiulius, girdi bjaurias kalbas, galiausiai net ir dienomis mato tai, ko jiems dar nereikėtų matyti. Tokie vaikai savaime yra tėvų gyvenimo atspindys ir kartotojai. Dar šiurpiau, kai mažametė mergytė psichologui atsiveria ne kartą galvojusi apie savižudybę ir tai net jau bandžiusi. Ir ne ji viena tokia! O bendraamžių arba tėvų smurtas prieš vaikus - jau lyg ir gyvenimo norma. Mano tikslas bendraujant su Vaiko dienos centrą lankančiais vaikais - sumažinti tokių juodų nuotaikų, sukurti vaikams aplinką, kurioje jie dažniau šypsotųsi.
Ar Alvydui sekasi kartu su bendradarbiais taisyti kitų suaugusiųjų jau padarytas klaidas, jis nesiryžo tvirtinti, tačiau teigė darantis viską, kad normalaus bendravimo nepažinę mažieji nelaimėliai jaustųsi saugesni ir patys nemosuotų kumščiais.
- Prisimenu, kad pats vaikystėje svajodavau apie kokį nors gardėsį ar akiai malonų daikčiuką, pagaliau - apie tolimas keliones, didelius laivus, - sakė stipruolis. - Tokios svajonės - ir mano vaikų gyvenimo variklis. Todėl net nukrečia, kai sužinai, apie ką dabar svajoja kai kurie Vaiko dienos centro vaikai: "Mano didžiausia svajonė - kad mamytė naktimis negertų", "Tėveli, kai pasigeri, nedaužyk manęs", "Mano svajonė - saugiai pasiekti mokyklą ir nesumuštam pareiti iš jos" ir panašiai.
Apie tokias vaikų svajones Alvydas ir kiti suaugusieji sužinojo pasklaidę mažųjų užrašytus lapelius, per minėtą renginį sukabintus ant stilizuoto Troškimų medžio miesto centrinėje aikštėje. Anot Alvydo, dauguma tų užrašytų svajonių - tai mažylio pagalbos šauksmas, kūrį būtina laiku išgirsti.
O pats galiūnas vaikystėje ragavęs tėčio diržo? Alvydas nusijuokė ir prisipažino, kad vieną kartą tikrai gavęs, bet esą buvo už ką, o "auklėjimo" pamoką tuokart baigęs tėtis, kuriam turbūt plyšo iš skausmo širdis, apsikabino sūnų ir rimtai pasikalbėjo. Augindamas savo vaikus - Linutę (dabar 24 m.) ir Vytautą (28 m.) - Alvydas sakė niekada neturėjęs reikalo "auklėti" juos kirčiais ir smūgiais.
O kaip būsimajam stipruoliui sekėsi bendrauti su bendraamžiais - be smurto? Alvydas kiek sutriko, lyg būtų netikėtai užkluptas, ir atvirai priminė esą "senus laikus, kai buvo tradicija kaimui stoti prieš kaimą", todėl tokių muštynių jis kartais irgi neišvengęs. Laimei, anot Alvydo, labai rimtų atvejų nebuvo. Svarstydamas, ar dabar paaugliai irgi nėra tik "tradicijų" nešėjai, galiausiai išaugsiantys, galiūnas suabejojo:
- Mane baugina nemotyvuota paauglių agresija, kai vienas kitą užpuola be jokios dingsties. Tai dabartinės jaunosios kartos bruožas - jaunimas tarsi nežinotų ar nerastų, kur pademonstruoti, kur išlieti savo jėgos perteklių. Šiurpu, kad žiaurumu pasižymi vis jaunesni vaikai ir net mergaitės. Manau, jog normalus bendravimas su mažaisiais, pokalbiai, konkursai, ekskursijos, treniruotės yra vaistas tokiems piktiems peštukams. Bet ne visko gali pasiekti vaiko dienos centrai, pedagogai ir treneriai - reikia, kad tokiomis pačiomis nuotaikomis savo vaikus nuolat apgaubtų ir jų gimdytojai.
Autorės nuotr.:
- Stipruolis Alvydas Kirkliauskas - mylimas Marijampolės vaikų draugas
- Užrašytos vaikų svajonės galiūną nušiurpino
- Renginyje "Smurtui prieš vaikus - NE" mažamečiai plakatais prašė ramesnės ir taikesnės kasdienybės
2008 05 21
