Perskaičius "Akistatos" (2002 01 18) "Juridinės konsultacijos" puslapio straipsnelio "Kokiu pagrindu darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo?" pabaigą, kurioje rašoma: "...Kitų dalykų advokatas (Visvaldas Kazakiūnas) komentuoti nesiima, nes laiško autorės laiške aprašyti faktai (tai, jog minėtoje įmonėje yra nelegaliai dirbančių žmonių) šiais laikais nelabai realūs, nes darbdaviai nerizikuoja laikyti nelegalių darbuotojų, kai darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį numatyta 10 000 litų bauda", apėmė didžiulis juokas.
Visiškas absurdas, kai baigę aukštuosius mokslus advokatai sako tokias nesąmones.
O jūs norite žinoti tiesą? Drįstu teigti, kad kiekvienas darbdavys (vieną žinau tikrai) turi 50 procentų nelegalių darbuotojų. Priima naują darbuotoją (dažniausiai 18-22 metų) ir daromos kasdieninės darbo sutartys. Kiekvienos naujos dienos rytą surašoma darbo sutartis, kurioje nurodoma, kad tas darbuotojas priimamas į darbą būtent tą dieną. Jei tą dieną niekas nepatikrina, ta darbo sutartis vakare paprasčiausiai suplėšoma, o kitą dieną vėl viskas rašoma iš naujo. Ir, neduok Dieve, jei tas nelegalus darbuotojas nepastebi atvykusių tikrintojų ir nespėja pasislėpti (o būna ir taip), tada kitą dieną jam gražiai padėkojama ir iš Darbo biržos užsiprašoma naujo darbuotojo (ir tik jauno). O tie "tikrintojai" visada būna maloniai ir svetingai pavaišinami, gauna po vokelį ir apie nuobaudas net neužsimena.
Jei įdomu, dar papasakosiu apie tikrintojus iš Mokesčių inspekcijos. Paprastai atvažiuoja tikrinti dvi damutės. Viena pasilieka stovėti prie kasos aparato, o kita, pasikvietusi vedėją, apžiūrinėja prekes. Po to, visiškai atsitiktinai išsirinkusi keletą skirtingų prekių, inspektorė vedėjos paprašo tų prekių sąskaitų ir pasilieka prekybos salėje. O vedėja nueina į savo kabinetą atnešti tų sąskaitų, nors puikiai žino, kad vienų prekių sąskaitų nėra. Kaip manote, ką ji daro?
Ji pasiima naujų sąskaitų-faktūrų pundą (jų turi, nes ta parduotuvė pagrindinė ir į ją visi tiekėjai suveža prekes, o vedėja dalį prekių išsiunčia į kitas dukterines parduotuves), iš vidurio išplėšia tuščią sąskaitą, išrašo kaip priklauso, patį sąskaitos lapą truputį palanksto, perbraukia laikraščiu, kad ne taip naujai atrodytų, ir atneša mokesčių inspektorei. Toji pasižiūri, nepamato jokios klastotės, dar truputį pasisukioja ir išvyksta. Vedėja sunkiai atsidūsta, suplėšo klastotę ir taria: "Ačiū tau, Dievuli, kad šįkart išgelbėjai".
Jums gal kils mintis, kad ta vedėja didžiulė nusikaltėlė. Jokiu būdu taip negalvokite. Ji tik vargšė dviejų mažamečių vaikų mama, išlaikanti ne tik vaikus, bet ir bedarbį vyrą ir kiekvieną dieną drebanti, kad pati neliktų be darbo.
O ką daro darbdaviai? Kad kuo mažiau reikėtų mokėti mokesčių, jie netgi įsigudrino parduotuvėse "padaryti" didžiulius nuostolius (už trūkumus mokesčiai neskaičiuojami).
Vyriausiosios buhalterės (dažniausiai jos būna artimos giminaitės), darbdavių paprašytos, suklastoja dokumentus ir taip atsiranda didžiuliai trūkumai. Tuos trūkumus pardavėjos turi padengti, antraip yra gąsdinamos įvairiais susidorojimais. Ir jos, žinoma, skolinasi, neša tuos pinigus darbdaviui ir tie pinigai niekur dokumentuose "nefigūruoja". Kur jie dingsta? Kas atsakys?
Buvusi pardavėja
