Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) delegacija penktadienį (01.10) Briuselyje pristatė Lietuvos kariuomenės reformos planus, numatančius racionalesnį turimų išteklių ir infrastruktūros panaudojimą, karinių junginių reorganizavimą ir beveik dvigubą aktyviojo rezervo sumažinimą.
Kaip interviu BNS korespondentui sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, KAM sekretoriaus Povilo Malakausko NATO ekspertams pristatomas kariuomenės reformos planas atitinka pasikeitusius gynybinius poreikius, Lietuvai gavus pakvietimą prisijungti prie NATO.
"Mes tampame sudėtingo, "gerai sutepto" ir tiksliai veikiančio mechanizmo dalimi, todėl turime atitikti kokybę", - sakė L. Linkevičius. Jo teigimu, Aljansas iš savo pakviestųjų narių laukia kariuomenės optimizavimo ir specializavimo. "Privalome specializuoti esamus dalinius, tiksliau apibrėžti kai kurias jų funkcijas", - sakė ministras.
L. Linkevičiaus teigimu, reformų planai, kurie numatyti pagal Aljanso ekspertų rekomendacijas, numato evoliuciją nuo "teritorinės gynybos" principo, kuriuo iki šiol buvo grindžiama kariuomenės plėtra, iki NATO kolektyvinės gynybos. "Lietuvos kariuomenė nemažės, bet ir nedidės. Didės tik jos kokybė", - sakė L. Linkevičius. Ministro teigimu, kariuomenės dydis išliks apie 14 tūkstančių žmonių, iš jų - maždaug 10 tūkst. profesionalų ir "iki 4 tūkstančių šauktinių". Planuojama nuo 20-ties iki 10-ties tūkstančių žmonių sumažinti aktyvųjį rezervą. Dabar tokiam rezervui trejetą metų priklauso privalomąją karinę tarnybą atlikę kariai, pasak ministro, "žinantys savo dalinio dislokavimo vietą, kur padėta jų uniforma ir ginklai". Šie kariai, esant būtinybei, gali būti pašaukti šalies gynybai. "NATO nereikia tokio rezervo. Siūloma mažinti jį pagal kokybės reikalavimus - rezerve paliktume tik "šviežesnius" ir geriau parengtus karius", - sakė L. Linkevičius, pabrėždamas, jog tokią kontrolę padėtų užtikrinti dabar įgyvendinama karo prievolės sistema.
Pasak ministro, sausumos pajėgų pagrindą pagal planus sudarytų dabartinė "Geležinio vilko" - nuo 2006-ųjų - nuolatinės parengties brigada, kuri užtikrins Lietuvos teritorijos gynybą pagal Aljanso reikalavimus bei krizės atveju sąveikaus su sąjungininkų pajėgomis. Vienas šios brigados batalionas - Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas - bus pasirengęs vykdyti Aljanso pavedimus už Lietuvos ribų. Kita sausumos pajėgų sudedamoji dalis, kol kas neturinti oficialaus pavadinimo, būtų "krašto saugumo pajėgos", kurios aprėptų ir dalį dabartinių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP). Šiuo metu KASP turi maždaug 10 tūkst. savanorių, iš jų - apie 1800 profesionalų. Anot ministro, savanorių skaičių siūloma sumažinti, gerinant jų pasirengimą ir skiriant konkrečias funkcijas.
"Jų pagrindinės funkcijos būtų priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas, užtikrinti svarbiausių šalies objektų apsaugą ir gynybą, bendradarbiauti su policija kovoje su terorizmu, suteikti paramą civiliams, pavyzdžiui - katastrofų ir stichinių nelaimių atvejais", - sakė L. Linkevičius.
Be to, sausumos pajėgoms priklausytų tiesiogiai kariuomenės vadui pavaldžios specialiosios pajėgos. Šiuo metu tai Kaune dislokuotas Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas bei Ypatingosios paskirties tarnybos dalinys "Aitvaras", kurio bazė laikoma paslaptyje. Maždaug 40 šių dalinių karių dabar atlieka specialiosios žvalgybos misiją tarptautinėje antiteroristinėje operacijoje Afganistane.
Kariuomenės reformos planai numato konkrečių funkcijų, pavyzdžiui - logistikos, priskyrimą kai kuriems batalionams, tikslingesnį turimos infrastruktūros panaudojimą.
Briuselyje penktadienį vykusiose Lietuvos ir NATO konsultacijose dėl Lietuvos kariuomenės tolesnės reformos eigos, be KAM sekretoriaus P. Malakausko, Lietuvai atstovavo KAM karinis ekspertas iš JAV atsargos generolas majoras Davidas Bice'as (Deividas Baisas), kiti pareigūnai.
Briuselyje NATO būstinėje pirmadienį įvyks pirmasis konsultacijų dėl Lietuvos įstojimo į Aljansą raundas, kuriame dalyvaus NATO atstovai ir Lietuvos derybininkų delegacija. Pernai lapkritį vykusiame NATO šalių vadovų susitikime Prahoje Lietuva drauge su kitomis šešiomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis pakviesta pradėti stojimo į Aljansą derybas.
NATO patvirtintame derybų tvarkaraštyje dar vienas Lietuvos ir Aljanso derybininkų susitikimas numatytas sausio 23 dieną. Be to, vasario pabaigoje arba kovo pradžioje įvyks visų 19-os Aljanso valstybių ir Lietuvos atstovų susitikimas. Derybas planuojama baigti 2003 metų kovo pabaigoje pasirašant stojimo protokolus.
Po to prasidės jų ratifikavimo procesas NATO valstybių narių parlamentuose bei Vašingtono sutarties ratifikavimas Lietuvoje. Protokoluose bus fiksuojami konkretūs ir detalūs Lietuvos įsipareigojimai karinėje, saugumo ir politikos srityse.
Maždaug per du mėnesius tikimasi šių dokumentų ratifikacijos pradžios NATO šalių parlamentuose. Vieni pirmųjų Lietuvos ir kitų naujų narių prisijungimą prie NATO tikriausiai ratifikuos JAV Kongresas ir Lenkijos parlamentas.
Ratifikavimo visų devyniolikos NATO šalių parlamentuose bei galiausiai Lietuvos Seime tikimasi iki 2004-ųjų metų gegužės, kai turėtų įvykti kitas Aljanso viršūnių susitikimas. Jame bus paskelbta apie pakviestųjų šalių tapimą visaverčiais Aljanso nariais.
BNS
