Apie 250 šalies periodinės spaudos redaktorių ir spaustuvių vadovų penktadienį (08.08) laukiami Bitėnuose, Martyno Jankaus spaustuvėje-muziejuje. Čia bus iškilmingai minimos Mažosios Lietuvos patriarcho, leidėjo ir lietuviškos spaudos platintojo Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės ir pirmojo lietuviško laikraščio "Aušra" 120 metų sukaktis.
Į Bitėnus susirinkę įvairių periodinių leidinių redaktoriai ir spaustuvių vadovai dalyvaus proginėje konferencijoje "Kviesti ir šviesti", skirtoje lietuviškų laikraščių ištakų, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo ir šiandieninės žiniasklaidos temoms aptarti, paliks simbolinį įrašą-manifestą Amžinosios Rambyno kalno knygos kopijoje.
Sueigos proga Bitėnuose bus atidaroma unikali paveikslų galerija po atviru dangumi - Mažosios Lietuvos paveikslų sodas, veiksiantis visus metus. Pirmosios parodos autoriai - žinomi vilniečiai dailininkai Laisvė Šalčiūtė, Linas Liandzbergis, Audrius Gražys, Kęstutis Grigaliūnas ir Danas Andriulionis, kuriantys Bitėnuose surengtame tapybos plenere.
Pavakare ant Rambyno kalno bus uždegamas aukuras, skambės prezidento Rolando Pakso žodis visuomenei, bus iššautos salvės už Lietuvą, prezidentą, Mažąją Lietuvą, Martyną Jankų ir Lietuvos žurnalistiką. Bitėnų kapinaičių panteone bus dedamos gėlės ant M. Jankaus, filosofo ir rašytojo Viliaus Storostos-Vydūno, žurnalisto ir muziko Valterio Kristupo Banaičio kapų.
Sueigą globoja prezidentas R. Paksas, rengia Pagėgių savivaldybė, M. Jankaus memorialinis muziejus bei Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės laikraštis "Šilokarčema", remia Ūkio bankas.
M. Jankus (1858-1946) - lietuviškos periodinės spaudos pradininkas, aktyviai dalyvavęs pirmųjų lietuviškų laikraščių leidyboje. Savo spaustuvėje Bitėnuose 1889-1912 metais jis išspausdino daugiau kaip 360 pavadinimų knygas, leido 25 periodinius spaudinius. Spaudos draudimo metais M. Jankaus spaustuvės buvo visų knygnešių kelio į Didžiąją Lietuvą pradžia, o pats spaustuvininkas vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. M. Jankus mirė Vokietijoje, o 1993 m. urna su jo pelenais perlaidota Bitėnų kapinaitėse.
M. Jankaus spaustuvė-muziejus, pasak direktorės Giedrės Skipitienės, sueigos proga laukia vertingų dovanų - senovinių spaustuvės mašinų, unikalių spausdinimo mašinėlių, kurios papildytų įdomią muziejaus kolekciją, surinktą po kruopelytę, iš įvairių antikvariatų ir privačių kolekcijų, mat didžiausi M. Jankaus spaustuvės turtai - knygos ir laikraščiai - pokariu naujųjų pamario gyventojų buvo sunaudoti pakuroms.
Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis ir Bitėnų bendruomenės pirmininkas Ričardas Savickas spaudos konferencijoje apgailestavo, kad Bitėnai negali pasigirti didžiausia muziejine vertybe - M. Jankui dovanotos Amžinosios Rambyno kalno knygos originalu su garsiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, tarpukario užsienio šalių diplomatų, kitų garbių svečių įrašais. Ši knyga, kuriai šįmet sukanka 75 metai, saugoma Martyno Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriuje."Bitėnų kaimas - vienintelė vietovė Lietuvoje, kur buvo spausdinama lietuviška spauda. Kiti lietuviškos spaudos centrai - Tilžė ir Ragainė - dabar priklauso Rusijai", - Bitėnų spaustuvės-muziejaus unikalumą iškėlė pamario krašto atstovai.
Pasak Prūsijos ir Vakarų Lietuvos istorijos centro vadovės Silvos Pocytės, be M. Jankaus pastangų XIX amžiuje leidžiant ir platinant spaudą lietuvių kalba nežinia kaip būtų susiklostęs tolesnis Didžiosios Lietuvos likimas. M. Jankus vertinamas kaip profesionalus leidėjas, sumanus verslininkas, daktaro Jono Basanavičiaus lietuvybės idėjų įgyvendintojas. Daugiausiai šių asmenybių dėka prieš 120 metų Mažojoje Lietuvoje pradėta spausdinti "Aušra" - pirmasis lietuviškas laikraštis lotynišku šriftu, skirtas Didžiajai Lietuvai, davęs pradžią visai lietuviškai periodinei spaudai.
Kitąmet gegužės 7 dieną minint lietuviškos spaudos atgavimo 100-metį, Lietuvos leidėjai ir spaustuvininkai planuoja tęsti susitikimų Bitėnuose tradiciją.
ELTA
