Irena ZUBRICKIENĖ
Nuteistajam Leonardui Burauskui (43 m.), po Vilkaviškyje įvykusių motinos laidotuvių nepanorusiam sugrįžti į Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, laisvės oru pavyko pakvėpuoti vos pusantros paros. Vėlyvą vakarą budrumą praradusį vienišą bėglį Vilkaviškio policijos pareigūnai sulaikė ir perdavė Marijampolės kolonijai.
Marijampolės kolonijos direktoriaus Marko Tokarevo teigimu, dėl L. Burausko "nuotykių" dabar atliekamas tarnybinis patikrinimas, o pačiam Leonardui, iki šiol keturis kartus teistam už įvairius nusikaltimus, jau iškelta nauja baudžiamoji byla.
- Kai kolonijoje buvo gautas pranešimas, kad mirė vilkaviškiečio L. Burausko motina, niekam iš administracijos nekilo abejonių, ar nuteistajam bus leidžiama atsisveikinti su velione, nes pastaraisiais metais tokios galimybės kalintiesiems sudaromos įstatymo numatyta tvarka, - "Akistatai" sakė kolonijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Baliukevičius. - Tik atsižvelgus į vilkaviškiečio nusikalstamą praeitį ir įvertinus netrumpą likusios bausmės laiką (iki 2007-ųjų), jis buvo patikėtas ne dviem, kaip įprasta, o trims lydintiems ir prižiūrintiems kolonijos pareigūnams, turintiems nemažą darbo su nuteistaisiais patirtį.
Konvojaus lydimą L. Burauską iš kolonijos pasiėmė atvykę jo artimieji. Visą pusdienį, kol buvo palaidota vilkaviškiečio motina, konvojaus pareigūnai akylai stebėjo nuteistąjį. Jam buvo leista su artimaisiais pabendrauti ir per gedulo pietus, organizuotus mirusios motinos bute. L. Burauskas savo nepriekaištingu elgesiu turbūt "papirko" jį stebėjusius pareigūnus, tad šie nieko blogo neįtarė, kai, ruošiantis atgal į koloniją, nuteistasis ne pirmą kartą pasuko bute esančio tualeto link. Nė vienas iš pareigūnų nėjo paskui nuteistąjį, nė vienas nepakilo tuo pat metu, pavyzdžiui, parūkyti - visi trys liko kambaryje. Iš akių išleistas J. Burauskas, meistriškai sujudinęs tualeto duris ir spragtelėjęs elektros jungiklį, tuo pačiu momentu kita ranka pravėrė prie pat tualeto esančias buto duris. Kai pareigūnai susigriebė, kad jų saugotasis per ilgai užsibuvo tualete, šaukštai jau buvo po pietų.
- Iš staiga laisvėje atsidūrusio Burausko, kurį puikiai pažįstame keliolika metų, buvo galima tikėtis visko, - po daugiau nei parą organizuotų pasalų ir paieškų sakė Vilkaviškio policijos pareigūnai. - Spalvinga asmenybė: 1996 metais grįžo iš Latvijos įkalinimo įstaigos, kur penkiolika metų kalėjo už dviejų žmonių nužudymą, po to už grotų pateko kaip chuliganas ir vagis, grįžęs vėl įvykdė plėšimą, o pernai buvo nuteistas už turto prievartavimą ir neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą. Visa nusikaltimų kolekcija! Kas galėjo garantuoti, kad ji nebus papildyta nauju nusikaltimu?
Laimei, naujo nusikaltimo L. Burauskas neįvykdė. Paaiškėjo, kad toliau Vilkaviškio jis nė nebuvo pasitraukęs. Policininkai bėglį, sėkmingai prasislapsčiusį daugiau nei parą, sulaikė vėlų vakarą einantį gatve. Pajutęs pavojų vyriškis iš pradžių dar mėgino sprukti. Pirminiais duomenimis, jis slapstėsi netoli motinos namų esančiame stadione po tribūnomis ir ant šiluminės trasos vamzdžių. Sulaikytas L. Burauskas tvirtino šio pabėgimo neplanavęs iš anksto - mintis dar pabūti laisvėje šovusi staiga. Vyriškis buvo nemažai išgėręs.
Marijampolės kolonijos administracijos vadovai neskuba teigti, kad po šio incidento nė vienas nuteistųjų nebebus išleidžiamas į artimiausių žmonių laidotuves. Kol kas L. Burauskas buvo vienintelis iš bene dešimties, neįvertinęs suteiktos galimybės. Akylesni ir budresni, daugiau besivadovaujantys įstatymų ir instrukcijų raidėmis, o ne žmoniškumu, privalės būti nuteistuosius lydintys pareigūnai. Trims jų, lydėjusiems ir pražiūrėjusiems L. Burauską, gresia nemalonumai.
Nuotraukoje: L. Burauskas
