Vaikų darželyje auklėtoja padeda berniukui apsiauti batukus...
Mažylis paprašė jam padėti, mat batukai strigo - nei apsiauti iki galo, nei ištraukti kojyčių niekaip nesisekė.
Kai auklėtoja, net išprakaitavusi, šiaip taip apavė antrąjį batuką, mažasis suvebleno: "Betgi jie ne ant tos kojos!"
Iš tikrųjų - dešinysis batukas buvo ant kairės kojos, o kairysis - ant dešinės. Numauti batukus buvo nė kiek ne lengviau nei apauti. Auklėtoja vos tvardėsi, tempdama dešinįjį batuką dabar jau ant dešinės kojos. Ir staiga berniukas pareiškė: "Tai ne mano batukai". Auklėtoja tik dantis sukando, kad susilaikytų neišplūdusi mažylio. Ji ir vėl kurį laiką vargo, kol nuavė vaikui batus. Kai pagaliau batukai buvo nuauti, mažasis paaiškino: "Tai mano brolio batukai. Mama privertė mane jais avėti". Auklėtoja jau nežinojo - juoktis ar verkti. Kai, sukaupusi paskutines jėgas ir kantrybę, ji vėl apavė vaiką batukais ir paklausė: "O kur tavo pirštinės?", šis nė nemirktelėjęs naiviai atsakė: "Aš jas sukišau į batukų nosis...
