Bankų plėšimai tampa visuotine bėda
Aurelija Jaruševičiūtė
Dar 2004 metais buvo prognozuojamas bankų plėšimo protrūkis. Buvo įvardijamos ir priežastys: blogi pavyzdžiai užsienyje, nepakankama kontrolė, maži atlyginimai. Tuomet Vilniuje iš Vokietijos banko buvo pagrobta rekordinė pinigų suma - 2,3 milijono litų. Tai padarę banko apsaugos darbuotojas Pavelas Kobecas bei Prancūzijos svetimšalių legiono karys Giedrius Kvedaravičius buvo operatyviai suimti - maždaug už 2 parų po nusikaltimo - ir 5 metams sėdo už grotų.
Labiausiai pagarsėję kaip bankų plėšikai - rumunai, tačiau nuo jų ne ką teatsilieka ir lietuviai. Beje, vien pernai visoje Europoje dėl bankomatų plėšimų buvo patirta 1,5 milijardo litų nuostolių. Kiek tokių nuostolių patirta Lietuvoje, duomenų niekas neskelbia. Tačiau sprendžiant iš to, kiek bankų ir bankomatų apiplėšta, nuostoliai turėtų būti nemaži.
Vien šiais metais į bankomatus kėsintasi 26 kartus. Iš jų 12-oje atvejų plėšikai savo tikslą pasiekė - bankomatai buvo išlaužti arba tiesiog pagrobti ir išsivežti.
Labiausiai kenčia bankas "Snoras", išplėtęs savo padalinių tinklą visoje šalyje, klientams patogiose vietose. Nuo šių metų pradžios į "Snoro" bankų patalpas buvo pasikėsinta net 16 kartų. Ne visais kartais plėšikams pavyko pinigus pasigrobti - išplėšti seifus ar bankomatus. Nepavykus pasipelnyti, vandalai tiesiog suniokodavo banko patalpas ir kitą turtą.
Paskutiniai (kol kas) šio banko bankomatų apiplėšimai vienas po kito buvo įvykdyti spalio pabaigoje. Šeduvoje, pačiame miestelio centre esančiame "Snoro" bankelyje, signalizacija suveikė truputį po pusės trijų nakties. Policijos pareigūnai atvyko po 8 minučių, tačiau nusikaltėlių jau neberado. Plėšikai, pasirodo, pasiruošė deramai: tiek laiko jiems pakako, kad atsuktų varžtais prie grindų pritvirtintą seifą, įsidėtų jį į automobilį ir dingtų. Į šį banką jau buvo įsibrauta prieš keletą dienų. Tuomet plėšikai tik išlaužė duris, bet nieko nepagrobė. Manoma, kad buvo tik "repeticija" - nusikaltėliams reikėjo sužinoti, per kiek laiko, gavę pavojaus signalą, atvažiuos apsaugos vyrai.
Kitas, dar akiplėšiškesnis, "Snoro" banko skyriaus apiplėšimas buvo įvykdytas Kaune, judrioje Kovo 11-iosios gatvėje, nuo nusikaltimo Šeduvoje praėjus vos pusę paros. Šiame banko skyriuje nusikaltėliai pasirodė likus kelioms minutėmas iki darbo pabaigos - prieš 18 valandą. Klientų tuo metu skyriuje nebuvo. Plėšikai metaliniu strypu išlaužė patalpos duris ir įsiveržė į vidų. Juodas kaukes ant galvų užsimaukšlinę du vyrai pistoletu pagrasino jaunai darbuotojai ir liepė atiduoti pinigus. Vienas įsibrovėlis viena ranka įrėmė ginklą merginai į smilkinį, o kita, nenuleisdamas nuo darbuotojos akių, atsirakino seifą ir ištraukė dėželę su pinigais. Tuo metu kitas plėšikas susirinko lentynoje gulėjusius pinigus. Bankas patyrė apie 40 tūkstančių litų nuostolį.
Tačiau pastarąjį kartą plėšikai grobiu džiaugėsi neilgai. Po paros Kauno policijai pavyko nustatyti banko skyrių apiplėšusius įtariamuosius - jau keletą kartų už plėšimus ir kūno sužalojimą teistą Jurą Reinikovą (34 m.) ir irgi už plėšimą baustą Vilių Jėgelavičių (27 m.). Nors prokurorai prašė abu vyrus suimti 2 mėnesiams, teisėjas paskyrė tik 15 dienų terminą. Kol kas pareigūnai turi tik pusę mėnesio, kad surastų svarių įkalčių.
Per kratą J. Reinikovo ir V. Jėgelavičiaus namuose buvo aptikta apie 100 tūkstančių litų įvairia valiuta, taip pat 3 ginklai - du išduoti savigynai, o trečias - dujinis. V. Jėgelavičių policija sulaikė jau Karmėlavos oro uoste, kur vyriškis buvo pasiruošęs išskristi į Londoną. J. Reinikovas buvo suimtas savo namuose.
Nors bankai teigia, kad stiprina apsaugą, rengia modernias vaizdo stebėjimo kameras, diegia kitokias apsaugos technologijas, tačiau tai plėšikų nesustabdo - jie irgi tobulinasi, nagrinėja ir ieško spragų.
Dar vasaros pabaigoje Vilniuje "Penkių kontinentų" bendrovės, užsiimančios bankų apsaugos būdų ir programinės įrangos tiekimu bei diegimu, iniciatyva susirinkę daugiau kaip 100 specialistų iš 20 šalių diskutavo apie bankomatų apsaugos būdus ir technines priemones jų apsaugai gerinti. Lietuvoje dar 30% bankomatų nėra apsaugoti moderniomis apsaugos priemonėmis. Kaip vieną iš efektyvių naujovių bankams siūloma bankomatuose įrengti dažų kapsules, kurios, įsijungus signalizacijai, sprogsta ir sugadina pinigus, tad plėšikų grobis tampa bevertis. Bankai, patirdami didžiulius nuostolius bei išpuolius, keliančius grėsmę jų darbuotojams, iki 2010 metų įsipareigoję įgyvendinti daugybę prevencinių apsaugos priemonių ir modernių technologijų. Jie tvirtina, kad tuomet bankai taps dar saugesni.
Tačiau bankų plėšimai nėra vien bankų problema. Kaip rašoma "Snoro" valdybos išplatintame pranešime, gausėjantys bankų apiplėšimai - tai nebaudžiamumo už šiuos nusikaltimus atspindys.
