Aštuoniolikmetės Šilutės rajono Vilkyčių kaimo gyventojos Robertos Baltrukaitės, besimokiusios Priekulės vidurinėje mokykloje, bendraklasiai pasigedo tada, kai dvyliktokė dvi dienas nepasirodė mokykloje. Manydama, jog Roberta susirgo, draugė, lydima savo bičiulio, pavakare nuvyko jos aplankyti, tačiau namai buvo užrakinti ir į vidų jų niekas neįsileido. Telefonu pasitarę su Klaipėdoje gyvenančia R. Baltrukaitės seserimi, atvykėliai sulipo per langą ir kambaryje aptiko merginos lavoną. Roberta gulėjo lovoje su viršutiniais rūbais, užklota storu pūkiniu apklotu. Nelaimėlės veidas buvo išpurtęs ir pajuodęs, o apie lūpas matėsi kraujo pėdsakai. Nuo jau pradėjusio gesti kūno kambaryje tvyrojo baisi smarvė. Prie lovos mėtėsi tuščia mokyklinė kuprinė, iš kurios, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo dingusi piniginė su 240 litų, kambaryje buvo išmėtyti kiti daiktai.
Netrukus paaiškėjo, jog bute yra dar vienas žmogus: kitame kambaryje nusisukęs į sieną miegojo girtas merginos tėvas Romualdas Baltrukas, kurį sugebėjo prižadinti tik netrukus atvykę policijos darbuotojai. Tačiau vyras apie dukters žūtį pareigūnams paaiškinti nieko negalėjo, nes dėl girtumo nelabai orientavosi nei laike, nei erdvėje. Nenuostabu, kad pagaliau supratęs, jog dukra nebegyva, po kurio laiko vyriškis paguodos ieškojo prie alaus kiosko ir kaulijo iš praeivių dviejų litų. Teismo ekspertai nustatė, jog nelaimėlė buvo pasmaugta prieš kelias dienas.
R. Baltrukaitė Vilkyčiuose gyveno tik su tėvu, nes jos mama mirė maždaug prieš dešimt metų, o dvi vyresnės seserys mokėsi ir dirbo Klaipėdoje. Kadangi R. Baltrukas stipriai gėrė, viduriniojo mokslo siekiančiai jaunėlei teko verstis iš valstybės mokamos 240 litų pašalpos. Ant merginos pečių buvo ir visas namų ūkis, nes ilgam "užsikabinęs" tėvas niekuo nesirūpindavo. Neseniai gauta eilinė pašalpa, kaip manoma, ir tapo merginos mirties priežastimi, nors dėl jos nužudymo jau prisipažinęs kaimynas Robertas Tyfenzenas (39 m.) pradžioje teisėsaugininkams bandė įpiršti nužudymo iš pavydo versiją.
Anot tame pačiame su sugyventine gyvenusio vyriškio, jis su 21 metais jaunesne bendravarde buvo meilužiai, o kai ši susirado jaunesnį draugą uostamiestyje, negalėjo su tuo susitaikyti. Po kurio laiko pats į Priekulės seniūniją atėjęs ir apie R. Baltrukaitės nužudymą pranešęs R. Tyfenzenas teigė, kad tą vakarą įlipęs pro langą bandė išsiaiškinti su Roberta, o tarp jų kilus konfliktui ištiktas pykčio priepuolio pasmaugė savo draugę šienui presuoti skirta virvele. Policijos pareigūnams R. Tyfenzenas pasisakė, jog anksčiau dėl depresijos kelis kartus buvo gydytas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, net bandė žudytis. 1995 metais vyriškis buvo teistas už 10 maišų pašarų vagystę. Kurį laiką Rokiškyje su žmona ir dviem vaikais gyvenęs Robertas metė šeimą, nors iki šiol oficialiai neišsituokė. Vilkyčiuose R. Tyfenzenas buvo įsidarbinęs UAB "Baldistra", tačiau vėliau iš ten išėjo.
Prieš kelerius metus Robertas pradėjo gyventi su Regina Šarlauskiene iš Klaipėdos. Sugyventiniai Vilkyčiuose išsinuomojo butą tame pačiame name, kur gyveno ir būsimoji auka. Tačiau R. Šarlauskienei niekados nebuvo kilę jokių įtarimų dėl galimų sugyventinio simpatijų gerokai jaunesnei kaimynei. Jokių tokios nelygios poros draugystės ar artumo požymių nepastebėjo ir kiti Vilkyčių gyventojai, todėl manoma, kad savo bendravardę R. Tyfenzenas pasmaugė tik dėl pinigų, juo labiau kad tuo metu jis turėjo rimtų finansinių problemų. Vyriškio sugyventinė jau kuris laikas įtarinėjo, kad Robertas pragėrė savo bedarbio ir invalidumo pašalpą, nors šis tikino, kad pinigai netrukus bus pervesti į jo kortelę, ir net kelis kartus buvo siuntęs savo draugę neva jų atsiimti Priekulėje esančiame banke. Tačiau kiekvieną kartą kortelė pasirodydavo besanti tuščia, todėl Regina jau ketino melagį demaskuoti. Moteris spėja, kad jos sugyventinis norėjo tik pavogti iš kaimynės jos gautą pašalpą, tačiau netikėtai užkluptas ją pasmaugė. Romantišką istoriją apie nelaimingą meilę jis galėjo išgalvoti tikėdamasis mažesnės bausmės. Šilutės rajono apylinkės teismas R. Tyfenzeną leido suimti dviems mėnesiams.
