KETURI VĖJAI
Subėgo vėjai keturi Papūst į vieną dūdą: Kas pakrašty, kas vidury, O kas aplinkui juda!
Kuris gi pūsti nenorės Ir forte, ir fortissimo, Bet tiek dūda nepastorės, Kad sutalpintų visumą.
Kažkas vis tiek nesilaikys Anksčiau nubrėžto plano Ir rėš tiesiogiai į akis: O tau, broliuk, tik piano. * * * Kai toks sąmyšis vėjų aršus, Aišku, oras bus šaltas ir prastas; Nežinai juk, kurio bus viršus, Kur užuovėją galima rasti?!
REKLAMA
