Giedrė POTELIŪNAITĖ
Kauno rajono, Boniškių kaime ūkininkas Virginijus Šimkus kartu su sūnumi Mariumi laukuose įkurtoje fermoje augino kiaules. Nors kiaulininkystės verslas sunkus, ūkininkams sekėsi neblogai - jie turėjo apie 6000 kiaulių, jas parduodavo į Rusiją. Stambūs ūkininkai turi ir 30 hektarų žemės, kurioje augina miežius, rapsus.
Prieš keletą metų "Akistata" rašė apie šių ūkininkų auginamas kiaules - tada kaimo žmonės buvo "pamėgę" iš fermos vogti Šimkų paršelius. Dabar paršelių niekas nevagia, jie... stimpa iš bado.
Neteko teisės eksplotuoti
"Situacija kritiška tapo prieš gerus du mėnesius. Visiškai nebeturėjome kuo šerti kiaulių ir niekur neradome pagalbos," - sakė ūkininkas Marius Šimkus. "Spaudoje mes pavaizduoti kaip kokie sadistai, specialiai gyvulius badu marinę. Bet juk pagalbos ieškoti ėmėme iškart, kai tik tapo aišku, kad patys nesusidorosime. Kreipėmės ir į Kauno apskrities Valstybinę ir maisto veterinarijos tarnybą, kad duotų leidimą kiaules parduoti Rusijai, tačiau iš jos tokio leidimo negavome dėl, atseit, normose nurodytų kiaulių auginimo neatitikimo kriterijų. Lietuvoje jų parduoti ir nemėginome - niekas nebūtų pirkęs", - pasakojo M. Šimkus.
"Kauno rajone tik du ūkininkai kiaules eksportuoja. Visi kiti puikiausiai jas realizuoja Lietuvoje. Argi tai, kad kiaulių nebuvo galima eksportuoti, yra pakankama priežastis jas marinti badu?" - stebėjosi Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos skyriaus vedėja veterinarijos inspektorė Diana Šutovienė. "Per metus situacija Šimkų fermoje smarkiai pablogėjo, todėl iš jų buvo atimtas leidimas eksportui. Ūkininkas nesilaikė minimalių higienos taisyklių fermoje, visiškai nesiskaitė su įstatymais, neturėjo sutarties su gydytoju, nevedė ataskaitų, netvarkė jokių kitų dokumentų - kaip galima tokioje suirutėje išduoti leidimą? Juk tokias kiaules eksportuoti į kitas šalis ne tik gėda, bet dėl mėsos kokybės kiltų rimtų problemų," - sakė D. Šutovienė.
"Šėrėme kiaules tuo, kuo turėjome, bet pašaro neužteko ir jos ėmė gaišti. Mums su tėvu labai gaila gyvulių, nesame kokie beširdžiai. Dvesiančias kiaules irgi reikėjo kažkur dėti. Skambinome utilizavimo tarnyboms, tačiau ir tos atvykti nesugebėjo, todėl nustipusias kiaules metėme į griovį prie kiaulidžių. Kaimas dėl lavonų tvaiko skundėsi, mes patys nežinojome, ką daryti", - guodėsi Marius.
Tuo tarpu kaimo žmonės kalba, kad ūkininkai ne stimpančiomis kiaulėmis rūpinosi. Užuot išsaugoję likusius gyvus paršelius, nepardavė jų, nes siūloma kaina pasirodžiusi per maža, o jie norėjo gauti nors šiokį tokį pelną. "Kiek girdėjome, jie už gyvą svorį užsiprašė gal 6 litų, kai tuo tarpu jis buvo parduodamas už 4,8 lito. Be to, ir tos kiaulės jau į kiaules nebuvo panašios, o jie iš tų gaišenų dar pelno tikėjosi?" - stebėjosi Boniškių kaimo gyventojai.
Greta Šimkų kiaulidžių savo kiaulių fermą turi ūkininkas Ričardas Stiparius. "Nedaug su Šimkumi bendravome, susitikę gal keletu žodžių persimesdavome apie derlių ir orą. Be to, kiaulininkai turi nerašytą taisyklę - į kits kito fermas neiti. Tam reikalinga speciali apranga, kad kokio užkrato neužneštum ir nepaskleistum", - sakė R. Stiparius. - Žinojau, kad jam nelabai sekasi su tomis kiaulėmis. Ir tikrai ne prieš porą mėnesių visos problemos prasidėjo. Kažkada esu siūlęs jam kiek patobulinti pašarą, kuriuo jis kiaules šerdavo, bet nesutiko - sakė pats geriausiai išmano, kaip ir ką daryti".
"Kad gautum leidimą į Rusiją kiaules eksportuoti, sugaišti pusę metų ar net daugiau, o atimti tai gali labai greitai. Tai vat kai atėmė iš jo tą leidimą, tada ir prasidėjo vargai. Dabar kiaulių augintojams išvis beprotiški reikalavimai keliami. Net pašarų judėjimo schemas savo kieme turiu nupaišyti, tai ko stebėtis, kad iš ūkininko, kuris neturi kuo savo kiaulių šerti, atimamas toks leidimas", - sakė ūkininkas R. Stiparius.
Jau anksčiau V. Šimkui dėl netinkamų kiaulių auginimo sąlygų buvo skirta bauda - dėl kiaulių laikymo atviroje vietoje ūkininkas susimokėjo 1000 litų.
"Girdėjome, kad jis turi nemažai skolų - kiek ir kokių, nežinome, tačiau finansiniai nesklandumai greičiausiai ir buvo ta priežastis, dėl ko nebuvo kuo kiaulių šerti", - sakė R. Stiparius.
Stipo iš bado
Kai į Šimkų fermą atvyko Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, kiaulidėse tebuvo likę 800 gyvulių. Nedelsiant buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl fermoje laikomu nešertų, gaištančių ir jau nugaišusių kiaulių. Buvo baiminamasi dėl galimo didesnio kiaulių gaišimo protrūkio ir iš to kylančių neigiamų pasekmių aplinkai ir kaimo gyventojams. Vandžiogalos seniūnas Petras Balčiūnas buvo įpareigotas ekstremalios situacijos metu pasirūpinti kiaulių šėrimu V. Šimkaus fermoje. Iš "Kauno grūdų" į V.Šimkaus fermą Kauno rajono savivaldybės rūpesčiu buvo nugabenta 9 tonos pašarų, tačiau tai situaciją pagerino tik laikinai ir labai nežymiai.
Prieš savaitę įvyko teismo posėdis, kurio metu buvo nuspręsta iš V. Šimkaus paimti likusias gyvas 800 kiaulių ir perduoti jas Kauno rajono savivaldybės žinion. Administracija įpareigota tinkamas vartojimui kiaules realizuoti, o netinkamoms maistui kiaulėms atlikti eutanaziją ir utilizuoti. Vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Ramūnas Jucevičius atskleidė, kad iš 800 likusių gyvų kiaulių kaip tinkamos vartoti atrinktos tik 60. Atlikti tyrimai parodė, kad gyvūnai nesirgo jokiomis ligomis, o stipo iš bado, todėl V. Šimkui dėl netinkamo elgesio su gyvūnais ir keturkojų kankinimo gresia baudžiamoji atsakomybė - laisvės atėmimas iki vienerių metų. M. Šimkus žadėjo likusias tuščias fermas parduoti danų ūkininkams, kurie čia žada auginti kiaules.
Arkliai ėdė sniegą
Panašių atvejų, kai iš bado gaišta naminiai gyvuliai yra nutikę ir anksčiau. Kupiškio rajone, Zasinyčių kaime, Jono L. arkliai buvo palikti likimo valiai - jie išbadėję lakstė po laukus, ėdė sniegą ir buvo apaugę gaurais - taip jų išsekęs organizmas iš paskutiniųjų gynėsi nuo šalčio. Vasario mėnesį termometrų stulpelis buvo nukritęs iki 25 laipsnių žemiau nulio. Šalia buvęs metalinis lovys ir nedidelė statinaitė buvo visiškai tušti, tvarto durys buvo atvertos ir paremtos pagaliu. Buvo galima matyti, kad neprižiūrimi arkliai po apsnigtas apylinkes blaškėsi jau senokai. Jonui L. buvo paskirta bauda už arklių nepriežiūrą.
Alizavos seniūnas Antanas Alkauskas sakė, kad pastaruoju metu skundo dėl šio šeimininko neprižiūrimų arklių gavęs. "Atrodo, kad žmogus susitvarkė. Dabar arkliai jau pririšti, jiems parūpinta šieno. Net nežinau, kas Jonui buvo atsitikę, jis tvarkingas žmogus, buvęs kolūkio pirmininkas, ne koks girtuoklis. Prieš pat tuos įvykius, kai neprižiūrimi arkliai lakstė po laukus, arklys jam buvo įspyręs į veidą. Gal dėl to jis tuos arklius buvo palikęs likimo valiai?" - svarstė seniūnas.
Įtarimai dėl aplinkos teršimo
Šiomis dienomis užbaigtas ikiteisminis tyrimas dar vienoje byloje, iškeltoje ūkininkams. Šilutės rajono apylinkės prokuratūra perdavė teismui bylą dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir tarnybos pareigų neatlikimo kiaulininkystės bendrovėje ,,Grabupėliai".
2007 metų kovo 4-sios vakarą griuvus vienam iš keturių kiaulių fermos srutų rezervuarui, į aplinką išsiliejo 22 524 kubiniai metrai srutų. Jos pateko į Šyšos upę, nugaišo daug žuvų, o bendra gamtai padaryta žala švertinta 1,66 milijono litų.
Pasak prokuratūros pranešimo, nustatyta, jog taip atsitiko dėl to, kad pylime, kuris juosia srutų rezervuarą, atsirado plyšys. Darbuotojai kelis kartus nesėkmingai jį taisė, uždėdami ant jo smėlio maišus.
Dėl sukeltos ekologinės nelaimės pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas) baudžiamojon atsakomybėn, be fizinio asmens - bendrovės vadovo, patrauktas ir juridinis asmuo - pati bendrovė ,,Grabupėliai", nes generalinis direktorius turėjo teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
,,Šiuo atveju bendrovė patraukta baudžiamojon atsakomybėn už jos vadovo neveiklumą, o tokie juridinio asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai yra numatyti mūsų Baudžiamajame kodekse", - sako ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi prokurorė Jurgita Ališauskaitė.
Bendrovės generaliniam direktoriui 57 metų Aleksandrui Skablauskui pareikšti įtarimai ir dėl tarnybos pareigų neatlikimo (pagal Baudžiamojo kodekso 229 str.). Nustatyta, jog jis nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta nuolatinė ir tinkama kiaulių fermos įrenginių techninės būklės priežiūra bei saugus jų eksploatavimas.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas bendrovei pareiškė 1 milijono 663 764 litų civilinį ieškinį. Bendrovei ,,Grabupėliai" nuosavybės teisės apribotos į nekilnojamąjį turtą už 1 milijoną 664 880 litų.
Maksimali bausmė, kurią teismas gali skirti už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai - laisvės atėmimas iki 6 metų.
