Albertas ONIŪNAS
Pravieniškių gydymo-pataisos darbų kolonijoje didžioji kalinių dalis kelias dienas nėjo į valgyklą. Tačiau raštu bado akcija nebuvo paskelbta, todėl kolonijos direktorius A. Drazdys šio reiškinio nevadino masinio nepaklusnumo akcija. Kaliniai nepateikė jokių reikalavimų. Tik žurnalistams buvo išdėstytos visos atsisakymo valgyti priežastys. Pagrindinis reikalavimas - pakeisti kolonijos direktorių A. Drazdį, kuris, anot kalinių, vadovauja kolonijai remdamasis žmogaus asmenybės gniuždymo ir pasityčiojimo iš jo principais. Nepasitikima ir Kalėjimų departamento vadovybe, nes šio departamento direktorius J. Blaževičius susijęs su A. Drazdžiu giminystės ryšiais. A. Drazdys yra J. Blaževičiaus svainės vyras.
Nežmoniškas elgesys?
Pokalbyje su badaujančių kalinių atstovais Artūru Juroniu ir Gintaru Vilida, be "Akistatos" korespondento, dalyvavo ir kolonijos direktorius A. Drazdys. Jis labai stengėsi nesikišti, tačiau kartkartėmis neištvėręs paprieštaraudavo kalinių mintims, kai, jo nuomone, reiškiamos pretenzijos būdavo visiškai nepagrįstos. Pasak A. Jurkonio ir G. Vilidos, direktorius A. Drazdys visiškai nesprendžia jų problemų, o pokalbiai su juo dažniausiai baigiasi fraze: "Tylėk, nes atsidursi baudos izoliatoriuje". Ankstesnis kolonijos viršininkas A. Bareišis turėjo įvairių trūkumų, tačiau su kaliniais elgdavosi žmoniškiau, o maisto valgykloje nuteistieji gaudavo tiek, kiek priklauso pagal nustatytas normas. O dabar maistas yra gerokai suprastėjęs - sumažintas baltos duonos davinys, dažnai duodama kopūstų, kurie kaliniams jau gerokai pabodę. Niekada iki šiol nėra buvę, kad kaliniai būtų varu verčiami dirbti valgykloje. Pagal tarp kalinių galiojančius papročius, kada nors kolonijos valgykloje dirbęs žmogus vėliau visą gyvenimą tarp nuteistųjų bus laikomas "ožiu" ir neturės jokio autoriteto. Tačiau paprastai visada yra tokių, kurie nori dirbti valgykloje, kuriems joks autoritetas nerūpi. Tad ir jokios problemos nėra. Tuo tarpu A. Drazdys sumanė įdarbinti valgykloje per prievartą, grasindamas atsisakiusiesiems įvairiomis nuobaudomis ir galop jas skirdamas.
Absurdiški patikrinimai
Kalbant apie maitinimo problemas, A. Juronis paminėjo dar vieną pavyzdį. Prieš Naujuosius metus jis gavo iš artimųjų maisto siuntinį. Ten buvo ir konservų dėžučių. Kontrolieriai visas jas subadė, prigręžiojo skylių. Sakė, kad vykdo kolonijos direktoriaus nurodymą. Aišku, maistas turi būti tikrinamas, kad nebūtų perduodama narkotikų ar kitų uždraustų dalykų, tačiau galbūt tai galima daryti pasirinktinai arba tik turint pagrįstų įtarimų, kad šiam kaliniui perduodami draudžiami dalykai. O kai visos dėžutės subadytos, iš jų išteka padažas, konservai greitai sugenda - iškart juk visko nesuvalgysi. Tikrinant pjaustomi net svogūnai. Ką juose galima paslėpti? O gamykloje uždarytoje konservų dėžutėje? Šiuo atveju kaliniai įžvelgia tiesiog pasityčiojimą. Tačiau problemos susijusios ne vien su maistu.
Neobjektyvus tyrimas
Prieš trejetą savaičių kolonijoje pasikorė kalinys. Apie šį atvejį žiniasklaidoje nebuvo minima. Įvykio vietą fotografavo kolonijos fotografas, schemą piešė kolonijos dailininkas. Nebuvo apklausti su tuo kaliniu artimai bendravę kiti kaliniai ir padaryta išvada, kad jis nusižudė dėl sudėtingų santykių su artimaisiais laisvėje. Tačiau iš tiesų kaliniai mano, kad savižudybės priežasčių tyrimas yra neobjektyvus, o žmogų prie savižudybės privedė administracija. Tai yra jis dėl asmeninių priežasčių nenorėjo ar negalėjo gyventi drauge su kitais kaliniais, o administracija grasino, kad teks, todėl anam nieko kita ir nebeliko, kaip atsisveikinti su gyvenimu.
Žolytės nereikia
Nepatenkina ir buitinės gyvenimo sąlygos - pirtyje vanduo vos laša, yra drungnas, kol trinkiesi galvą, šąla kojos, ir atvirkščiai. Barakuose grindys iš faneros lakštų, tarp jų - didžiuliai tarpai. Išplovus grindis, drėgmė tvyro savaitę. Nuo betono kyla dulkės. O čia laikomi tuberkulioze sergantys kaliniai. Sakoma, kad remontui nėra pinigų. Tuo pat metu kolonijos teritorijoje sėjama kanadietiška žolytė, varteliuose įrengiamos automatinės spynos. Administracija savo tarnybines patalpas nuolat kvarcuoja, kad neliktų tuberkuliozės bakterijų, o kalinių barakai plaunami chlorkalkėmis. Ir tai - visa dezinfekcija. Visai neseniai paaiškėjo, kad valgykloje dirbo du kaliniai, sergantys atvira tuberkuliozės forma. Vienas pjaustė duoną, kitas virė košę. Medicininis aptarnavimas itin prastas. Kolonijos ligoninėje gulintys kaliniai gauna tik dalį vaistų, liepiama prašyti, kad reikalingų medikamentų nupirktų ir atvežtų artimieji. O jei jų nėra? Ligoninės duše maudosi administracijos atstovai, nors jis skirtas segantiems kaliniams. Bet jie vedami į bendrą pirtį. Medicinos skyriuje nėra net paprasčiausių svarstyklių. Kaip sužinoti apie savo ligos eigą - ar svoris krenta, ar auga? Kaliniai mano, kad visas išvardintas ir nepaminėtas problemas direktorius galėtų išspręsti, tačiau nenori. Jis linkęs viską sumenkinti ir parodyti visuomenei bei departamento vadovybei, kad keli ar keliolika kalinių kelia triukšmą dėl mažareikšmių smulkmenų.
Vaikų darželis
Po korespondento su A. Juroniu ir G. Vilida pokalbio, kuris kolonijos direktoriui buvo itin nemalonus, nes, ko gero, pirmą kartą buvo atvirai į akis kritikuojamas, A. Drazdys pasiūlė pabendrauti ir su kitos nuomonės besilaikančiais kaliniais, kurie valgo ir nekelia jokių pretenzijų. Tokiai nuomonei išreikšti parinkti Romualdas Vėgelis bei Igoris Kozlovskis. Šiedu vyrai sakė, kad čia yra ne kolonija, o vaikų darželis. Tik laisvėje vaikų darželyje laikomi maži vaikai, o čia - dideli. Negavo saldainių, ir pradėjo inkšti. Viską gauna, tik televizorių įstrižainės per mažos. Jie norėtų, kad kolonijos direktorius dar mergų atvestų, bet turbūt ir dėl jų pareikštų pretenzijas, kad per storos ar negražios. Visos jų problemos, tai pienburnių, kuriems "šiknas raškažis drasko", paistalai - taip apibendrino R. Vėgelis.
Gėda
I. Kozlovskiui yra gėda, kad atkreipiamas visuomenės dėmesys į koloniją be jokio pagrindo, dėl to, kad vienas veikėjas po valgio tingi dubenėlį nusinešti, o kitam tualete trukdo kakoti neestetiškos išvaizdos sienų plytelės. I. Kozlovskis pacitavo prezidento V. Adamkaus kalbos per televiziją ištrauką, kur buvo pareikšta mintis, jog savo kiemą privalome išsišluoti patys. Vyriškis teistas toli gražu ne pirmą kartą. Jam taip pat yra tekę badauti, kai vienoje Rusijos kolonijoje žiemą teko kęsti nešildomame barake. Tačiau dabar jis mano gyvenąs šiltnamio sąlygomis ir nematąs nė menkiausios priežasties reikšti nepasitenkinimą. I. Kozlovskis sakosi puikiai suprantąs, kad yra laikomas kolonijoje, o ne poilsio namuose, ir čionai jo niekas nekvietė. Badaujančiuosius jis vertina kritiškai - tarp jų yra ir "žiurkių", apsidirbusių, pasigadinusių savo reputaciją kitose kolonijose, o čia bandančių savo "markę" visokiais badavimais pakelti.
Trūkumų yra
A. Drazdys, komentuodamas susidariusią situaciją, akcentavo, kad į valgyklą neina apie 170 kalinių, tačiau likusieji (apie 100) valgo. Tačiau neinančiųjų į valgyklą dar negalima vadinti badaujančiaisiais. Jie lankosi kolonijos parduotuvėje ir įsigyja prekių, tarp jų - ir maisto. Pastaruoju metu apyvarta kolonijos parduotuvėje išaugusi. Direktorius kategoriškai atmetė įtarimus, kad prieš mėnesį pasikorusį kalinį prie tokios baigties pastūmėjo administracija. Jis buvo parašęs priešmirtinį laišką, iš kurio aiškios tikrosios priežastys. Kaišiadorių prokuratūra ištyrė šį įvykį, tad jei dar yra kokių nors klausimų, geriausia juos būtų adresuoti prokurorams. A. Drazdys nemano, kad maistas kolonijoje pastaruoju metu suprastėjo, o valgykloje dirbti varu niekas nevaro. Vienu metu trūko žmogaus, tad šis darbas buvo siūlomas daug kam. Negerai, kad valgykloje dirbantiems kaliniams buvo nustatyta atvira TBC forma. Dabar direktorius pasirašė įsakymą, kad nė vienas nuteistasis nepradėtų dirbti valgykloje tol, kol nebus oficialaus atsakymo dėl jo ligos formos.
Buitinės kalinių gyvenimo sąlygos galėtų būti ir geresnės, tačiau patalpoms remontuoti per metus skiriama tik 2 000 litų - ką už tokius pinigus galima nuveikti? Yra tokių dalykų, apie kuriuos A. Drazdys sakosi anksčiau nežinojęs. Pavyzdžiui, visų perduodamų konservų dėžučių subadymas patikrinimo tikslais. Bet kurį įsakymą vykdant galima prieiti iki absurdo. Tačiau niekas apie tai nėra užsiminęs, kalba tik dabar.
Finalas - kolonijos direktorius A. Drazdys liko savo pareigose, o kaliniai pradėjo valgyti. "Bado" dienomis džiaugėsi Pravieniškių varguoliai - jiems buvo išdalinta košė, kurios atsisakė kaliniai...
